Lietuvos baletui - 90. Léo Delibes „Coppelia“ 1925-2015

Tad vėlyvą 1925 m. rudenį Kauno inteligentija gyveno laukimu – Valstybės teatro direktorius pranešė Švietimo ministerijai: Jau yra pasiruošęs įvykinti p. baletmeisterio Pavelo Petrovo iniciatyva sumanytųjų baleto spektaklių pradžią. Tai pirmai pradžiai jau yra baigiamas ruošti žinomas klasikinis Delibes baletas Coppelia. Šis baletas manoma pastatyti pirmą kartą ateinantį ketvirtadienį, lapkričio 26 d. [...] 

Vis dėlto pirmąjį baleto spektaklį teko nukelti į gruodžio 4 d. Apie tai buvo pranešta ir spaudoje: „Baleto spektaklis – premjera: Delibo „Coppelia“ nukeltas dar vienai savaitei, kadangi pavėluota išsiųsti iš Paryžiaus reikiamoji partitūra ir kostiumai. „Coppelia“ bus pastatyta tik kitą penktadienį, būtent gruodžio 4 d. Nuo pirmadienio parduodami bilietai į pirmąją baleto premjerą – klasikinę L. Delibo „Coppelia“. Baletą stato ir pats jame dalyvauja P.Petrovas. Muzikinę dalį veda p. J. Tallat-Kelpša“.

Ulienė E. Lietuvos baletas, Kopelijos linksmybės, Frankenšteino prototipas // Bravissimo. 2010, Nr. 5-6, p.7.

P.Petrovas neslėpė, jog finansinės perspektyvos neaiškios (baletui teatre buvo skirti tik trys etatai). Jis sakė: „kas dirba – tedirba, kas mokosi tegul tęsia mokslą, o ateitis mūsų rankose. Jei sugebėsime – ką nors sukursime“. Bematant imta repetuoti primojo pasirodymo numerius. Tuoj griebėmės mazurkos, čardašo ir kitų šokių, kurie buvo būtini balete „Kopelija“. Kuo toliau, tuo labiau įsiliepsnojo troškimas būti vienu, stipriu kolektyvu, kuo trumpiausiu laiku įvykdyti pateiktus meninius - choreografinius uždavinius.

Sipaitis V. Pirmieji lietuviško profesionaliojo baleto žingsniai. // Teatras. 1975, Nr.4, p.14

„Kopelijos“ premjera įvyko numatytu laiku – 1925 m. gruodžio 4 d. Dirigavo J. Tallat-Kelpša, kuriam irgi reikėjo nemažai padirbėti, nes P.Petrovas reikalavo, kad dirigentas rodytų įstojimus, sektų šokėjus ir jiems pagelbėtų. Teatras buvo perpildytas, daug kas negavo bilietų. Tai buvo didelė šventė mums, didelė šventė teatrui. Atėjo prieš spektaklį maestro K. Petrauskas ir nuoširdžiai mus pasveikino. Mes šokome taip pakiliai, kad visos mazurkos, čardašai ir kiti šokiai buvo lyg audrų sukelti ir džiugino ne tik žiūrovus, bet ir mus. P. Petrovas padarė milžinišką darbą ir sulaukė didelio publikos pritarimo. Negalima sakyti, kad pats Petrovas buvo idealus Francas (vėliau jį šoko B. Kelbauskas), nes buvo jau nejaunas, tačiau jo šokiai buvo tikslūs, gracingi, pasižymėjo didele baleto kultūra. Ypač didelio pasisekimo sulaukė pas de-deux: V. Malėjinaitė ir P. Petrovas. Puiki buvo J. Jovaišaitė-Olekienė,  čardaše, mazurkoje. Premjeroje Kopelijų šoko S. Dautartas, vėlesniuose spektakliuose – aš. Šis pirmas lietuviško baleto kolektyvo spektaklis iki pat karo ne tik išlaikė savo aukštumą, bet vis tobulėjo.

Sipaitis V. Pirmieji lietuviško profesionaliojo baleto žingsniai. // Teatras. 1975, Nr.4, p.17.

Baleto vakaras „Coppelia" antru kartu pereitą sekmadienį vakare praėjo gana sklandžiai. Amatorių baletui vis gausiau randasi — buvo pilnutėlis teatras. „Coppelia" tai gana lengva efektinga baletinė pjesė, turinti gražią muziką, kurią p. Talat-Kelpša puikiai atliko. Iš baletisčių pirmoji vieta p-lei Maleinaitei, kurios gracija ir kitoki plastikos privalumai susidomėjimo verti. Pats p. Petrovas šį kartą išrode kiek viržesnis, kaip pirmąjį kartą, vis delto šokti dar gali. Kitoms šokėjoms šiek tiek pasireikšti buvo progos—p. Josiukienei ir Žalinkevičaitei.

Lietuvos žinios. 1926, vasario 2 d.

Juozas Tallat - Kelpša (1889 – 1949) -  dirigentas, kompozitorius. Pirmasis lietuvių operos dirigentas, mokęsis vargonavimo, violončelės, kompoziciją ir dirigavimą studijavęs Peterburgo konservatorijoje, vėliau dar tobulinęsis Berlyne. Iki 1924 m. rudens J. Tallat – Kelpša buvo vienintelis teatro dirigentas. Be pirmosios lietuviškosios operos „Traviatos“ (1920 m.), surengė dar 24 operų premjeras, be pirmojo baleto „Coppélijos“ (1925 m.) parengė trijų vienaveiksmių baletų premjeras, tačiau vėliau dirigavimą baletams perleido 1924 – 1934 m. teatre dirbusiam orkestro koncertmeisteriui Ferdinandui Virzingui. 1921 m. pradžioje J. Tallat – Kelpša su teatro orkestru ėmė rengti simfoninius koncertus (vėliau dirigavo ir kitiems orkestrams). Atidavęs daug jėgų dirigavimo menui, J. Tallat – Kelpša ir mirė prie dirigento pulto – ištiktas širdies smūgio.

Parengta pagal: Muzikos enciklopedija. T. 3.- Vilnius, 2007, p.490.; Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 23.- Vilnius,2013, p. 451;  Nabažas A. , Ragulskienė E. Juozas Tallat-Kelpša. – Vilnius: Vaga, 1983.-372 p.                                              

Pavelas Petrovas (1882-1936) – baleto šokėjas, baletmeisteris. P. Petrovas – Peterburgo imperatoriškosios  teatrinės mokyklos auklėtinis, 1900-1922 m. –  Marijos teatro šokėjas, vėliau – baletmeisteris. Turėdamas darbo su profesionaliais šokėjais patirtį, gerai žinodamas Peterburgo ir Maskvos baletmeisterių pastatymus, P. Petrovas įsteigė Valstybės teatro baleto studiją, kurios mokiniai tapo pirmuoju lietuvių baleto branduoliu. Ketverių metų bėgyje, būtent 1925-1929 metais, jis padare pilną baleto rekonstrukciją ir sukūrė lietuvišką baletą su dideliu Europos baleto teatro repertuaru. Per tuos ketverius metus jis pastatė 13 baletų: "Kopeliją", "Spragtuką", "Gulbių ežerą", "Skaidrųjį paukštį", "Žizel" ir kt. Be to, jis pastatė 17 operų, pats dalyvavo virš 150 spektaklių. „Tad reikia stebėtis baletmeisterio drąsa ir pasiryžimu po pusmečio scenoje parodyti tikrą baleto spektaklį. Be abejo, neatsitiktinai P. Petrovas pasirinko L. Delibes „Kopeliją“: ji nereikalauja didelio atlikėjų būrio, sudėtingų dekoracijų. Nors „Kopelijos“ premjera buvo numatyta 1925 m. lapkričio 26 d., tačiau įvyko gruodžio 4 dieną“ („Lietuvių teatras: 1918-1929. V., 1981, p.295.).

Parengta pagal: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 18.- Vilnius, 2010, p. 115.

Teatro žinios. Valst. Teatras pastaruoju metu vėl pasireiškė didesniu judrumu. Kiek čia senai premjeros „Hofm. pasakos", „Monbebe" prašvilpė, dabar vėl visos 3 naujienos: simfoninis koncertas, kurį norėtųsi ypatingai pabrėžti, dramos premjera Ibseno „Helgolando užkariautojai" ir vakar Petrove baleto vakaras. Visa tai galima vertinti, kaip kas nori ir išmano, o viena tiktai turės visi pripažinti, jog pasidarbuota. Kelpšai — ačiū. Simfoninių koncertų ir Bethoveno taip juk buvom pasiilgę! Petrovas su savo baletine premjera pataikė kaip pirštu į akį — publikos, gėlių, katučių buvo iki valiai. Žada, girdėti, ir toliau pašokti. Ir ponas Dauguvietis buvo gana genialiai pradėjęs, suderindamas teatrą su kinematografu, tik čia sprenžina neišlaikė — ir kino vėjams švilpiant užgeso... Vis tiktai svietas dabar margas, teatras dar margesnis — pasakytų lietuviškas priežodis.

Lietuvos žinios. 1925, gruodžio 6 d.

Pirmasis baleto spektaklis įvyko su dideliu pasisekimu Valstybiniame teatre, žiūrovų pilnai pripildytoje salėje. Naują baletą šiltai priėmė Kauno spauda. Matę spektaklį, nenustojo kalbėti ir pasakoti koks buvo įdomus baletas ir kaip gerai šoko ir atrodė O. Malėjinaitė.

Žalkauskas J Lietuvos baletas: jo 60 metų sukakčiai. 1925-1940 // Aidai. 1986, Nr. 3, p.180

Koks vaidmuo balete tenka dirigentui? Jis – kapelmeisteris, mušantis taktą, ar menininkas interpretatorius? Šokis jo istorijos eigoje iškėlė muzikos savarankiškumą, kita vertus, pajungė ją griežtai reglamentuotam judesiui, priskirdamas muzikai akompanuojamąjį vaidmenį. Ar dirigavimas baletui artimesnis operiniam ar simfoniniam menui? Ar kiekvienas geras dirigentas gerai diriguoja baletą? Gal karjerą baigęs šokėjas gali subtiliau pajusti baleto dirigavimo specifiką? Į šiuos ir kitus klausimus išsamiai gali atsakyti dirigentai, remdamiesi savo patirtimi.

Žiūraitis. Baleto dirigentas // Žiūraitytė A. Ne vien apie baletą... : Recenzijų ir straipsnių rinkinys. Vilnius, 2009 , p.91.