„Norėčiau kalbėti apie kino magiją, nes aš esu jos užburtas.“ Avangardinio kino kūrėjui ir dėstytojui Adolfui Mekui – 90

JAV Adolfas Mekas susuko du trumpus autorinius filmus „Plati gatvė“ ("Grand Street") ir „Tyli popietė“ ("Silent Journey"). 1963 m. jis sukūrė žymiausią savo filmą – pilno metražo komediją „Aleliuja kalvoms“ ("Hallelujah the Hills"). Vos 65 000 dolerių kainavęs filmas buvo apdovanotas prizu Lokarno tarptautiniame kino festivalyje, išrinktas metų komedija JAV. Adolfas Mekas vadintas kino kubistu, talentingu manipuliuotoju kino konvencijomis ir pan., jaunam kūrėjui žadėta sėkminga karjera. Jonas, o ypač Adolfas Mekas, Lietuvoje ketinęs tapti aktoriumi, 1943–1944 m. lankęs aktorinius kursus Biržuose pas Juozą Miltinį, neretai ir patys vaidindavo savo filmuose. 1964 m. broliai sukūrė filmą „Karinis kalėjimas“ ("The Brig") – tai klaustrofobiškas pasakojimas, visiška poetiškos komedijos „Aleliuja kalvoms“ priešingybė. Lygia greta Adolfas Mekas dirbo kaip montažo specialistas kituose kino projektuose. 1965 m. sukurta „Dvivamzdė detektyvinė istorija“ ("The Double Barreled Detective Story") pagal Marko Twaino apsakymą buvo trečias savarankiškas Adolfo bandymas kurti pilno metražo vaidybinį kiną. Deja, autorius susidūrė su rimtomis platinimo problemomis, patyrė finansinių nuostolių, o filmas liko beveik nežinomas. Ši nesėkmė smarkiai pakenkė Adolfo Meko, kaip kino režisieriaus, karjerai, pilno metražo vaidybinių filmų jis daugiau nebekūrė. 1968 m. Adolfas Mekas sukūrė filmą „Vėjo gėlės“ ("Windflowers"), savotišką antikarinę elegiją. JAV avangardinio kino pokarinėje istorijoje yra ypač svarbūs trys filmai, kuriuos paraleliai sukūrė Jonas Mekas, Adolfas Mekas ir Pola Chapelle. 1971 m. broliams nusišypsojo laimė aplankyti sovietinę Lietuvą. Per šią kelionę į gimtąsias vietas, pas tėvus, seseris, brolius, nematytus beveik 30 metų, Jonas susuko filmą „Kelionės po Lietuvą reminiscencijos“ ("Reminiscences of a Journey to Lithuania"), Pola Chapelle sukūrė kino pasakojimą „Kelionė po Lietuvą“ ("Journey to Lithuania"), o Adolfas – „Keliaujant namo“ "Going Home"). Įdomiausia tai, kad šie trys filmai atskleidė tris skirtingus požiūrius į tas pačias situacijas, kiekvieno režisieriaus savitą pasaulėžiūrą. Šis filmas buvo paskutinis savarankiškas Adolfo Meko kūrinys.