Algirdas Petrulis. „Tapyba ne menas, o gyvenimo būdas“

„Aš nemoku niekuo kitu savęs išreikšti, išskyrus spalvas. Bet jos paveiksle turi kalbėti ir susikalbėti. Antraip kam jos reikalingos? Aišku, jos neturi rėkti. Kodėl lietuviams taip patinka prancūzų menas? Todėl, kad jame justi didelis saiko jausmas“.    A. Petrulis


Iš: Spalvos, įkalintos abejingumo tamsoje: apie parodą „Lietuvių kolorizmas“ [sostinės „Maldžio“ galerijoje] / parengė A. Dvilinskaitė // Kultūros barai. 2003, Nr. 6. 

„Jeigu nebūtų to užburiančio spalvų derinio, tai ir nieko nebūtų. Tad ką reiškia tapybai siužetas? Formos grožis, spalviniai santykiai, nuotaikos raiška ir muzikalumas man yra tapybos esmė. Paveikslas man turi būti vertingas tapybine prasme. Jei yra spalviniai deriniai – tai yra tikra tapyba“.   A. Petrulis



Iš: Algirdas Petrulis : [reprodukcijų albumas]. Vilnius :„Lietuvos aido“ galerija, 2001.

„Kažkada apie mane parašė, kad neatradau naujų žemių. Bet jei supranti tapybą kaip amatą, naujumas ne taip svarbu. (...) Amatininkui nerūpi modernumas, jam svarbiau meistriškumas, kokybė. Turi specialybę ir dirbi. Negali viską mesti ir kitką daryti“.    A. Petrulis


Iš: Algirdas Petrulis : [reprodukcijų albumas].Vilnius : „Lietuvos aido“ galerija, 2001.