Parodos

Eduardas Volteris. Gyvenimas dokumentuose

˯Aprašymas

Savo mokslinėje veikloje E. Volteris daug dėmesio skyrė baltų tautosakos, mitologijos ir etnografijos tyrinėjimams. Nuo 1884 metų prof. E. Volteris, kaip Rusijos geografų draugijos narys, dalyvavo daugelyje ekspedicijų Baltijos šalyse ir Baltarusijoje, kurių metu tyrinėjo lietuvių ir latvių buitį, kalbą ir etnografiją. Keliaudamas po Lietuvą 1884–1887 metais, surinko daug medžiagos apie lietuvių mitologiją ir liaudies teisę. Bendradarbiavo su Rusų muziejaus Etnografijos skyriumi, prisidėjo prie lietuviškojo rinkinio formavimo, surinko ir padovanojo muziejui 13 lietuvių etnografijos daiktinių kolekcijų ir 7 fotoatspaudų rinkinius iš Vilniaus, Vitebsko, Gardino, Kauno ir Suvalkų gubernijų. Atsiradus fonografui, E. Volteris jį panaudojo įrašant lietuvių liaudies melodijas. Į tautosakos rinkimą jis mokėjo įtraukti ir kitus asmenis. Šiam darbe jam talkino per 30 žmonių, gyvenusių įvairiose Lietuvos vietose. Tai: V. Krėvė-Mickevičius, M, Davainis-Silvestravičius, J. Misiurevičius, J. Brazaitis, A. Burba, T. Zykus ir daugelis kitų. Tautosakos rinkimo srityje E. Volteris buvo didelis autoritetas, mokslo visuomenei pristatęs ne vieno lietuvių inteligento darbus. Surinkta gausi etnografinė medžiaga vėliau buvo paskelbta pranešimuose, straipsniuose ir atskiruose veikaluose.