Lietuvių išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990 metų

Lietuvių diasporos žiniasklaidos lauko neatsiejama dalis visuomet buvo radijo ir, išskirtiniais atvejais, televizijos laidos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išeivijos radijo laidos keitėsi pamažu. Po 1990 m. visame pasaulyje buvo transliuojama kone 30 lietuviškų radijo laidų, taip pat į Lietuvą transliuotos užsienio radijo stočių programos, „Laisvosios Europos“ radijas, „Amerikos balsas“ ir kitos laidos, kurių retkarčiais klausydavosi ir diasporoje gyvenantys lietuviai tiek Europoje, tiek Amerikoje. 1990 m. JAV transliuota apie 17 lietuviškų radijo laidų, Kanadoje, Pietų Amerikoje, Australijoje vos po keletą. Po 1990 m. lietuviškas laidas ėmė transliuoti ir lietuvių bendruomenės, įsikūrusios Europoje: Latvijoje ir Lenkijoje. JAV (Čikagoje) ir Lenkijoje buvo kuriamos televizijos laidos.

Pasakojant apie radijo laidas po 1990 m., reikia nepamiršti ir jų ištakų. Pirmosios lietuviškos radijo laidos užsienyje imtos transliuoti vos medijai išpopuliarėjus, jau 1928 m. JAV, Niujorke, transliuota pastovi laida „Lietuvių radijo valanda“, o 1932 m. imta transliuoti ilgiausiai gyvavusi lietuviška radijo laida „Margutis“. Pirmosios lietuviškos radijo laidos atspindėjo bendrus, tuo metu nusistovėjusius radijo modelius, siekta auditorijai suteikti pramogų, informacijos, skelbimų apie šventes, gimtadienius ir bendruomenės netektis, priminti lietuvišką kultūrą ir muziką. Radijo laidoms tobulėjant, jose liko mažiau reklamos, daugiau žinių, tačiau modelis liko panašus iki šių dienų. Žvelgdami į pasaulinį lietuvių radijo lauką, nuo pat pirmųjų transliacijų 1928 m. iki dabar aptinkame daugiau nei 70 lietuviškų laidų. Visos jos skirtingos ir išskirtinės, vienos transliuotos pusvalandį per savaitę, kitos kasdien po keletą valandų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išeivijos radijo laukas ėmė pamažu trauktis, vienos laidos užsidarė, kitos persikėlė į internetą. Buvo sukurtos dvi televizijos laidos ir žengta į internetą, kuriamos tinklalaidės. Šiuo metu transliuojamų radijo laidų galime suskaičiuoti iki 10, transliuojama ir televizijos laida, laidų skaičius nuolat kinta. Parodos koncepcija neleidžia aptarti kone 30 lietuviškų radijo ir televizijos atvejų. Pasakojimas bus kuriamas pasirinkus keletą ryškių ir išskirtinių objektų ir jų istorijų, kurie atspindi periodo lūžius ir buvo (yra) svarbūs bendruomenėms.

 „Margutis“ (Čikaga, JAV)

Didžiausia lietuvių diasporos kolonija buvo susibūrusi JAV, čia klestėjo ir radijas. Lietuviškos laidos JAV visais laikais telkėsi pagrindiniuose lietuvių centruose: Arkanzaso, Niujorko, Naujojo Džersio, Pensilvanijos, Konektikuto valstijose, Čikagoje, Los Andžele, Baltimorėje, Bostone, Detroite, Klivlande. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šie centrai išliko, tačiau metams bėgant mažosios kolonijos radijo transliacijas nutraukė. Šiuo metu laidos transliuojamos Čikagoje, Niujorke, Detroite, Klivlande, Hartforde, Los Andžele.

Viena žinomiausių radijo laidų JAV visuomet buvo „Margutis“. Laida imta transliuoti 1932 m. balandžio 11 d., su pertraukomis gyvavo beveik 80 metų. Jos klausėsi visų kartų išeiviai Čikagoje ir jos apylinkėse. Lietuvai siekiant atgauti nepriklausomybę, „Margutis“ buvo pagrindinis informacijos šaltinis Čikagoje, perduodantis naujausias žinias ir pokalbius aktualiomis temomis, kviečiantis burtis į mitingus.

Po aktyvaus laikotarpio nepriklausomybės pradžioje „Margučio“ laidą 1995 m. ištiko finansiniai sunkumai, ji buvo nutraukta. Laidą dar tų pačių metų rugsėjo 25 d. ėmėsi atnaujinti Valdas Adamkus, su laidos kolektyvu įkūręs „Margutį II“ ir užregistravęs ne pelno organizaciją. Laida transliuota darbo dienomis po 45 minutes, buvo girdima Čikagos apylinkėse ir pasiekiama internetu.

Prie „Margučio II“ kolektyvo prisijungė senosios laidos kūrėjai, vadovavo Leonas Narbutis (1995–1996 m.), Rytis Januška (1996–1999 m.), 1999 m. vadovavimą perėmė redakcinė kolegija. Radijo išlaikymu rūpinosi visuomeninis komitetas, vadovaujamas Marijos Remienės. Per visus veiklos metus laidoje talkininkavo didelis būrys lietuvių: Bronius Tomas Dirmeikis, Vladas Vijeikis, Vytautas Kasniūnas, Jonas Šoliūnas, Romas Sakadolskis, Emilija Sakadolskienė, Algis ir Audrius Regiai, Mykolas Jurgis Drunga, Raimundas Lapas, Dalia Sokienė, Eglė Juodvalkė ir kiti.

Laida pergyveno visas diasporos kartas ir negandas, tačiau neatlaikė globalėjančio pasaulio iššūkių ir transliacijas nutraukė 2011 m. sausio 31 d. Kolektyvo atsisveikinimą su klausytojais galite rasti „Draugo“ dienraštyje – M. Remienės straipsnyje „Užsidarė seniausia Amerikos lietuvių radijo programa „Margutis“.

Margučio“ ir „Margučio II“ laidų galite pasiklausyti čia.

„Margutis“ visada buvo siejamas su muzika ir pramogomis. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma dalis programos leistų garso plokštelių. Keli pavyzdžiai.

Nuotraukos.

Klivlando lietuvių radijo virsmas

Klivlandas visada buvo stiprus lietuviško radijo centras. Žinomiausia regiono radijo programa – „Tėvynės garsai“, kurią dar 1949 m. įkūrė Jaunutis Nasvytis. Programa sustiprėjo 1958 m. ją perėmus Juozui Stempužiui. J. Stempužis ją išplėtė, transliavo ne vieną laidą („Rytinę programą“, „Sekmadieninę programą“, „Gyvenimo varpus“), taip pat prisidėjo prie „Baltijos aidų“, trijų Baltijos tautų, radijo laidos sukūrimo ir prodiusavimo po tuo pačiu „Tėvynės garsų“ stogu. J. Stempužis buvo aktyvus lietuvių bendruomenės narys, kūrė radijo laidas anglų kalba ir jas platino JAV. J. Stempužiui mirus, 1992 m. programos vairą perėmė jo žmona Aldona Stempužienė, vėliau prisijungė sūnus, čia darbavosi ne vienas Klivlando lietuvis. Transliacijos laikas ir laidų skaičius kito, tik paskutiniais dešimtmečiais buvo nusistovėjęs – laida transliuota sekmadienio rytais 8 val. ir trukdavo 90–120 min. Šeimos vadovaujama laida transliuota iki 2010 m. gegužės. „Tėvynės garsų“ įžangą galite išgirsti čia. Šioje laidoje, transliuotoje 2008 m. gruodžio 21 d., kalba vedėjos Aldona Stempužienė, Živilė Vaitkienė, garso inžinierius ir pranešėjas anglų kalba Gregas Priddy.

Klivlando atvejis išskirtinis ir tuo, kad, nusprendus nutraukti „Tėvynės garsus“, šios laidos laiką ir vietą radijo stoties tinklelyje perėmė jau trečiosios kartos išeivijos atstovai. Dabar toje pačioje universiteto radijo stotyje „WJCU-FM“ tuo pačiu metu, 8 val. sekmadienio ryte, transliuojama radijo laida „Šiaurinis krantas“, dažnai vadinama tiesiog „Lithuanian radio“. Laida trunka dvi valandas, ją veda Marius Juodišius, talkininkauja Augis Dicevičius, Regina Ona McCarthy, Tadas Bartkus. Šios laidos įrašų galite pasiklausyti radijo stoties svetainėje. Ten taip pat rasite visą „Šiaurinio kranto“ archyvą nuo 2010 m. iki paskutinio sekmadienio laidos.

„Lietuviškos melodijos“ iš Kalifornijos

Išskirtinis radijo medijos prisitaikymo prie besikeičiančios aplinkos pavyzdys yra Los Andžele transliuojama Kalifornijos lietuvių radijo klubo rengiama laida „Lietuviškos melodijos“ („Lithuanian Melodies“).

Kalifornijos lietuvių radijo laidos ištakos sietinos su pirmąja regione transliuota laida „Lietuviškų melodijų valanda“, kuria nuo 1952 m. rūpinosi Bruno Gediminas. Dabartinę formą ir valdymo struktūrą laida įgavo įkūrus Kalifornijos lietuvių radijo klubą, kartais dar vadinamą „Lithuanian Melodies“ radijo klubu. Pirmoji klubo rengta laida transliuota 1969 m. vasario 16 d. radijo stoties „KTYM“ eteryje. Ji transliuojama iki šiol. Plačiau apie laidą – straipsnyje „Graži Los Angeles lietuvių radijo sukaktis“ dienraštyje „Draugas“, 2007 m. birželio 2 d., p. 10–11

Prie radijo laidos gyvavimo aktyviai prisideda Kalifornijos lietuvių radijo klubas, kurio valdyba telkia lėšas ir išlaiko radijo laidą. Per visus veiklos metus prie laidos kūrimo prisidėjo didelis būrys Kalifornijos lietuvių. Šiuo metu radijo laidos svetainėje nurodyti šie darbuotojai: Regina Gasparonienė, Lina Kajotienė, Gražina Grinkevičienė ir kiti, kurie negirdimi eteryje.

Radijo laida iki šiol transliuojama ir kuruojama „Lithuanian Melodies“ radijo klubo. Laidos rengėjai aktyvūs socialiniuose tinkluose.

Radijo laidos transliuojamos kiekvieną šeštadienį 12.30 val. radijo stoties „KALI“ eteryje 900 AM bangomis iš Pasadenos, taip pat skelbiamos internete kaip tinklalaidės.

„Gintariniai aidai“ iš Kanados

Kanadoje susibūrusi lietuvių bendruomenė transliavo ne vieną radijo laidą, tačiau pavyko aptikti tik vieną iki šių dienų išlikusią – tai „Gintariniai aidai“ („Echoes from the Amber Coast“) Hamiltone.

Laida pradėta transliuoti 1978 m. sausio 13 d., nepertraukiamai gyvuoja jau daugiau nei 42 metus. Laidą įkūrė Makmasterio universitete studijavęs lietuvis Edvardas Stungevičius (Stavin). Pirmaisiais veiklos metais prie laidos kūrimo prisidėjo kiti universiteto studentai Aušra Pleinys, Dalia Pajarskas-Peddle, Ed Labuckas ir Antanas Rasymas. Viena dabartinių laidos vedėjų Liuda Stungevičius prie komandos prisijungė 1984 m., vėliau kolektyvą papildė Dana Enskaitis, Andrius Gedris, pastorius Juvenalis Liauba, Viktoras ir Aldona Remesatai ir kiti. Dabar laidą taip pat veda Amalija Gedris, prisijungusi 2006 m. E. Stungevičius vis dar prisideda prie laidos koordinavimo.

„Gintariniai aidai“ transliuojami kiekvieną sekmadienį 13.00–14.00 val. Makmasterio universiteto radijo stoties „CFMU“ eteryje 93.3 dažniu CFMU-FM bangomis. Laida išliko stabili ir tvirta per visus šiuos ilgus veiklos metus. Laidos galite pasiklausyti radijo stoties svetainėje, čia taip pat saugoma dalis laidos archyvo.

Lietuviškos radijo laidos būta ir Monrealyje, radijo stotyje „CFMB Radio Montreal“, ji transliuota 1280 dažniu AM bangomis. „Monrealio lietuviška radijo valandėlė“ („Lithuanian Program“) eteryje pasirodydavo vakarais 23.00–24.00 val. Ji pradėta transliuoti 1968 m. rugsėjo 6 d., laidą vedė Liudas Stankevičius (Louis Stanke). Iš Monrealio radijo stoties laida buvo transliuojama ir po 1990 m., tačiau tolesnis jos likimas nėra žinomas. Paskutinės užuominos apie radijo laidą aptiktos 2015 m., regis, tais metais laida vis dar buvo transliuojama tos pačios „CFMB“ stoties eteryje.

„Lietuvos aidai“ iš Argentinos

1947 m. įkurta Argentinos lietuvių radijo laida „Lietuvos aidai“ („Ecos de Lituania“) pradžioje atliko pažintinę, pramoginę funkciją, o ilgainiui tapo neatsiejama Argentinos lietuvių kultūrinio, socialinio gyvenimo dalimi. Tačiau 1972 m. dėl vidinių nesutarimų ir lėšų stokos radijo transliacijos nutrūko. Dabartinė „Lietuvos aidų“ laida atnaujinta 2003 m., šio darbo ėmėsi Argentinos lietuvių bendruomenės valdybos narys Juanas Ignacio Fourmentas Kalvelis. Per kelis tylos dešimtmečius pasikeitė radijo medijos funkcijos, klausytojai, todėl reikėjo apgalvoti, kaip aktualizuoti Lietuvą, kaip pateikti naujienas, kad jos taptų patrauklios lietuviams.

„Lietuvos aidai“ skambėjo iš Beriso miesto du kartus per savaitę: penktadienį vakare 21.00–22.00 val. ir retransliuojama sekmadienį 19.00–20.00 val. Dėl susiklosčiusios pasaulinės pandemijos situacijos transliacijos šiuo metu nutrauktos, jas planuojama atnaujinti 2021 m. pavasarį. „Lietuvos aidų“ eteryje skelbiamos naujienos iš Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių, jų gyvenimo, veiklos. Pristatoma Lietuvos istorija, kultūra, geografija, lietuviškų valgių receptai, sporto naujienos, informacija Lietuvos pilietybės klausimu.

Per daugiau nei 15 metų į laidos rengėjų kolektyvą susibūrė apie 20 bendradarbių, 2018 m. laidoje aktyviai dirbo J. I. Fourmentas Kalvelis, Isabel Kalvelis, Juanas José Fourmentas. Laidos siekis – saugoti, puoselėti lietuvišką tapatybę, papročius, tradicijas, skleisti žinią apie lietuvius Pietų Amerikoje, pritraukti jaunimą į lietuvių bendruomenių veiklą išeivijoje. Išskirtinis bruožas – kalba. Laida vedama ispanų kalba, nes dauguma klausytojų lietuvių kalbos jau nemoka. Ispanų kalba pasirinkta ir dėl to, kad siekiama pritraukti kuo daugiau klausytojų, kuriems laida yra aktuali ir patraukli. Kitas motyvas – sudominti lietuvių kalba ir kultūra. Regione trūkstant periodinės spaudos, radijo laidos transliacijos tapo esmine informacijos ir kultūros sklaidos priemone Pietų Amerikoje. Radijo valandėlė turi paskyras socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Youtube“. Kviečiame išgirsti ir pamatyti gyvenimą „Lietuvos aidų“ studijoje.

Laida įtraukta į vietos paveldo sąrašus, įvertinta įvairiomis nominacijomis, premijomis už lietuvybės išsaugojimą ir puoselėjimą Pietų Amerikoje. Daugiau apie radijo laidą skaitykite straipsnyje „Nepaliaujamai skambantys Lietuvos aidai iš Argentinos“.

Lietuviški radijo balsai Australijoje

Australija – vienas tolimiausių kraštų, kuriuose susibūrė gana stipri lietuvių bendruomenė. Šalies dydis turėjo įtakos tam, kad radijo medija čia nebuvo aktyviai naudojama. Būta bandymų kurti radijo laidas, bet jie ne tokie ryškūs ir žinomi, kaip Amerikos lietuvių radijo laidos.

Vienas ryškiausių atvejų buvo Melburne: 1974 m. Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis su kitais lietuviais pradėjo Melburno radijo stotyje „3ZZ“ rengti lietuviškas laidas. G. Žemkalnis-Landsbergis buvo pirmasis laidos prodiuseris ir pranešėjas. 1975 m. laida persikėlė į radijo stotį SBS („Special Broadcasting Service“), kurios eteryje transliuojamos mažumų radijo laidos. G. Žemkalnis-Landsbergis ne tik rengė laidas, bet 1979–1994 m. buvo ir programos vadovas.|

SBS buvo palanki vieta radijo laidai kurti: stotis buvo girdima visoje Australijoje, finansiškai iš dalies remiama valdžios. Radijo stoties būstinė įsikūrusi Sidnėjuje, tačiau laidos redaktorių ir vedėjų būta ir kituose miestuose: Sidnėjuje dirbo Rymante Gell, Melburne – Paulius Jokūbaitis. Remiantis stoties svetainėje pateikiama informacija, 2016–2017 m. atlikus auditorijos ir klausomumo analizę, lietuviška laida buvo nutraukta 2018 m. pradžioje dėl per mažo klausomumo ir bendruomenės atsako. Radijo stoties svetainėje galima rasti lietuviškos laidos pavyzdį – pateikiama informacijos iš Lietuvos santrauka. Panašu, kad ši laidos rubrika pastaruoju metu buvo gaunama iš Lietuvos nacionalinio transliuotojo.

Būta laidos ir Džilongo apylinkėse – „Geelongo lietuviška radijo valanda“. Ją vedė Irena Stumbrienė ir Irta Valodkienė, laida transliuota antradieniais 20.00–21.00 val. Melburno laiku „3YYR“ stoties eteryje (94,7 MHz (FM). Laidos likimas nežinomas. Mažai informacijos pavyko aptikti ir apie „Brisbanės lietuvių radiją“, kuriuo rūpinosi Anna Augūnas, Joan Einikis ir Evaldas Sagatys.

Lietuviškos laidos Europoje: Lenkija

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuviškų radijo laidų tinklas pradėjo plisti ir Europoje. Greta tradiciškai girdimų „Amerikos balso“, „Romos radijo“, „Vatikano radijo“ ir kitų Lenkijoje ir Latvijoje atsirado vietinėms lietuvių bendruomenėms skirtų laidų.

Lenkijoje radijo laidos lietuvių bendruomenei imtos kurti 1991 m. Stipri lietuvių bendruomenė susibūrė netoli Lietuvos sienos. Iš Balstogės imta transliuoti lietuviška laida „Kalba Lenkijos lietuviai“ („Głos polskich Litwinów“), skirta šiame regione gyvenančiai lietuvių bendruomenei. Laida transliuojama radijo stoties „Polskie Radio Białystok“ eteryje. Nors visa informacija radijo stoties svetainėje pateikta tik lenkų kalba, laida transliuojama lietuviškai, jos įrašų galite pasiklausyti stoties svetainėje.

Pirmoji laida eteryje nuskambėjo 1991 m. kovo 4 d. Šiuo metu laida transliuojama antradieniais ir ketvirtadieniais 18.30–18.45 val., sekmadieniais 7.30–8.00 val. Radijo stoties svetainėje nurodyti laidos vedėjai: Ruta Burdyn, Robert Słowik, Zyta Wasiluk. Laida girdima Balstogės apylinkėse.

Lenkijoje buvo kuriama dar viena lietuviška radijo laida, tačiau ne Lenkijos lietuvių bendruomenės, o „Lenkijos radijo“ lietuviškos redakcijos iniciatyva. Ši laida buvo skirta lietuvių integracijai Lenkijoje skatinti. „Lenkijos radijo“ lietuvių kalbos redakcija transliavo laidą „Program V“ stoties „Radio Polonia“, įsikūrusios netoli Varšuvos, eteryje. Laida transliuota nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., buvo girdima tiek šiaurinėje Lenkijos dalyje, tiek Lietuvoje.

Lietuviškos laidos Europoje: Latvija

Latvijoje transliuojama radijo laida „Lietuva brangi“, ją veda Rolandas Žalnierius. Laida eteryje pasirodo kiekvieną pirmą mėnesio trečiadienį 20.00–21.00 val. Radijo dažnis Rygoje – 107,7, Daugpilyje – 88,7, Liepojoje – 97,9. Radijo laidų galite pasiklausyti spustelėję toliau pateikiamą nuorodą ir pasirinkę „Kultūras biedrību raidījumi“, čia pirmą mėnesio trečiadienį transliuojama lietuviška laida.

„Lietuva brangi“ transliuojama jau seniai, tačiau tikslios įsteigimo datos aptikti nepavyko. Apie 2007 m. laidą vedė Vaidilutė Indrelienė, kuravo Bronislavas Spridzanas. Internetiniame radijo archyve taip pat pavyko aptikti programos įžangą iš ankstesnių veiklos metų (apie 2007 m.)

Tinklalaidė „Lietuviai Norvegijoje“

Dar XX a. pradžioje lietuviai, susibūrę diasporoje, naudojo visas naujausias žiniasklaidos priemones, ėmėsi radijo, tada ir televizijos. Neatsiejama šiandienos pasaulio dalis – internetinė žiniasklaida. Į šią erdvę taip pat persikėlė radijo ir kito garso turinio kūrėjai: įskaitant radijo laidų filmavimą ir skelbimą „Youtube“ platformoje bei naujausią žanrą – tinklalaides. Tinklalaidė – tai neįpareigojantis medijos formatas, leidžiantis pateikti garso ir vaizdo įrašus, pokalbius ir informaciją internetinėse platformose, kuriose tinklalaidžių archyvas auditorijai yra pasiekiamas bet kuriuo metu.

Nors pirmoji į internetines platformas pasuko Argentinos lietuvių radijo laida „Lietuvos aidai“ („Ecos de Lituania“), norisi išskirti ir Norvegijos lietuviams skirtą, Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijos Karalystėje inicijuotą tinklalaidę „Lietuviai Norvegijoje“.

Tinklalaidė kuriama nuo 2019 m. balandžio 17 d., laidos skelbiamos „Spotify“, „Youtube“, „iTunes“, „Stitcher“ platformose. Per pirmus veiklos metus sukurta daugiau nei 60 tinklalaidžių, kuriose aptariamas lietuvių gyvenimas, problemos, pristatomi svečiai, renginiai ir žinios. Tinklalaidę sudaro dvi rubrikos: pastovi kassavaitinė žinių rubrika platformose skelbiama penktadieniais, ją veda žurnalistė Aiste Čiučiurkaitė, antrosios rubrikos – pokalbių ir bendruomenės gyvenimo – skelbimo laikas nėra nusistovėjęs, interviu ir vaizdo reportažus rengia Simona Petrauskaitė.

„Spotify“ platformoje tinklalaidė aprašyta taip: „Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijos Karalystėje pristato projektą – laidą podcast formatu „Lietuviai Norvegijoje“. Projekto tikslas – pristatyti talentingus, sėkmingus ir šiaip įdomius lietuvius Norvegijoje, skatinti tarpusavio pažinimą ir bendravimą tarp skirtinguose Norvegijos regionuose esančių lietuvių, stiprinti ryšį tarp Lietuvoje ir Norvegijoje gyvenančių tautiečių. Mums svarbu, kad klausytojai sužinotų vieni apie kitus, išgirstų sėkmingas ar įdomias istorijas, gautų naudingų patarimų aktualiomis temomis. Laida skirta tiek svetur gyvenantiems lietuviams, tiek ir tautiečiams Lietuvoje. Vardant tos Lietuvos!!!“

Laidų galite paklausyti:

„Youtube“

„Spotify“

„iTunes“

Lietuvių televizijos laidos užsienyje

Lietuvių televizijos laukas išeivijoje buvo kuklus, tačiau kartu išskirtinis ir svarbus bendruomenėms. Lietuviai užsienyje po 1990 m. kūrė dvi laidas. Čikagoje (JAV) „WFBT-TV“ stoties 23-iame kanale 1995–2001 m. buvo transliuojama „Amerikos lietuvių televizija“, sutrumpintai vadinta ALTV. Laidos transliacijos laikas kito: pradžioje transliuota šeštadienio rytais, vėliau du kartus, o vienu metu netgi tris kartus per savaitę. Laidos kūrimo darbai buvo pradėti dar 1994 m., tačiau pirmoji laida į eterį išėjo 1995 m. ALTV steigėjai – Arvydas Reneckis, Karilė Vaitkutė ir Algimantas Kezys. Per visus veiklos metus laidai vadovavo A. Reneckis, kuris buvo jos sumanytojas, o talkininkavo ne vienas Čikagos apylinkių lietuvis. Plačiau apie laidos veiklą, kūrimą ir iššūkius kviečiame skaityti interviu su laidos kūrėju A. Reneckiu.

Antroji laida vis dar transliuojama kaimyninėje Lenkijoje – Balstogėje. Užuominų apie Balstogės televizijos stotyje kurtą lietuvišką laidą randame jau nuo 1995 m. Tuomet buvo transliuojama laida „Sami o sobie/ Patys apie save“, skirta baltarusių, ukrainiečių, lietuvių bendruomenėms Lenkijoje. Daugiau informacijos apie šią laidą neradome. Nuo 2003 m. toje pačioje stotyje „TVP3 Białystok“ transliuojama sekmadieninė laida, skirta lietuviams, „Lietuvių panorama / Panorama Litewska“. Jos trukmė vos 7 min. 30 sek., per šį laiką perteikiamos bendruomenės naujienos, informacija apie renginius ir įvykius Lietuvoje. Šiuo metu laidą rengia redaktorė Renata Jacewicz, komandą sudaro Rūta Burdyn (Burdinaitė), Arkadiusz Wronowski, Michal Ras, Jolanta Mainowska-Wiaktor, anksčiau talkininkavo Robertas Viktoras, Juzefas Vierška. „Lietuvių panoramą / Panorama Litewska“ galite išvysti televizijos stoties svetainėje.

Tobulėjant technologijoms ir stiprėjant Lietuvos valstybei, lietuvių diasporą 2007 m. pasiekė ir Lietuvos nacionalinio transliuotojo kuriamos programos. Pradėtos transliuoti per palydovinę televiziją, šiuo metu jos matomos beveik visame pasaulyje, taip pat pasiekiamos internete.