Jurgis Jankus „anksti pradėjo kurti ir spausdinti žurnaluose, almanachuose. Jau pirmieji jo romanai „Egzaminai“, „Be krantų“ (abu 1938) apie mokytojų seminarijos moksleivius ir pirmuosius jaunų mokytojų žingsnius mokykloje susilaukė populiarumo.
Romanuose „Naktis ant morų“ (1948), „Paklydę paukščiai“ (T. 1-2, 1952), „Namas geroj gatvėj“ (1954), „Anapus rytojaus“ (1978) rašytojas apnuogino autoritarinių režimų nužmogėjimą, žmonių moralinių nuopolių priežastis, vaizdavo šio ir anapusinio gyvenimo sąlyčius ir kitas XX a. epochos problemas. Derindamas apysakos, apsakymo, sakmės, legendos, feljetono žanro ypatumus išleido laisvos fabulos pasakojimų knygas „Pirmasis rūpestis“ (1951), „Užkandis“ (1973), „Ir nebepasimatėm“ (1977), „Kol esu čia“ (1979), „Paparčio žiedas“ (1982), „Klajojančios liepsnos“ (1984), „Tėvas Venacijus ir jo Matilda“, „Papelkių Skirpstūnas (1996).
Gerai pažindamas vaikų sielą, būdamas talentingas pasakotojas J. Jankus parašė kūrinių vaikams ir apie vaikus. Juose pagauta mažųjų psichologija, egocentrizmas, sąlygojamas savigailos, neįsisąmonintų instinktų, net žiaurių sumanymų ir paradoksalių veiksmų. „Žiburėlio“ žurnale vaikams paskelbė apysakaitę „Vientautų berniukai“, apsakymų (1942-43), daug rašė išeivijos vaikų spaudai, skverbdamasis į jaunųjų skaitytojų vidinį pasaulį. Vartodamas liaudies epo poetiką išleido pasakas-apysakas „Po raganos kirviu“ (1953), „Senas kareivis Matatutis“ (1954) ir literatūrinių pasakų rinkinį mažiesiems „Auksinis vabaliukas“ (1997).
Piešdamas įasmenintą, sudvasintą gamtą, perkeldamas į savo pasakojimus tautosakinius motyvus ir juos išplėtodamas, ypač apie caro laikų kareivį, rašytojas realistinių ir fantastinių vaizdų samplaikomis pagavo vaiko vizijų pasaulį, kuriame daug romantinių nuotaikų, svajonių, lyrizmo ir humoro.“
Auryla, Vincas. Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra, 1945-1990 = Lithuanian exodus literature of children and youth, 1945-1990 / Vincas Auryla. – Kaunas: Šviesa, 2002. – T. 1, P. 259-260
