Kiekvienais metais visame pasaulyje prieš didžiąsias žiemos šventes paštininkai išnešioja milžinišką kiekį sveikinimo atvirukų. Kiekvienas jų atspindi siuntėjo individualybę, o tuo pačiu tampa savo laikmečio liudininku. Teigiama, kad proginiai atvirukai pakeitė šventinius sveikinimo vizitus, kuriais buvo įprasta išreikšti giminiškus, draugystės ir pagarbos jausmus. Jų pirmtakai – vizitinės kortelės, atsiradusios XVIII a. vid. Paryžiuje, – labai greitai paplito po įvairias šalis. Iki telegrafo ir telefono atsiradimo atviruko pirmtakas atvirlaiškis buvo pati populiariausia ir pigiausia komunikacijos priemonė. Įvairioms šventėms skirtų atvirukų vaizduojamų objektų ir siužetų simbolika buvo skirtinga. Vienokia Šv. Velykoms ar vardinėms, kitokia – žiemos šventėms. XIX a. pab.–XX a. pr. kalėdinių ir naujametinių atvirukų simboliai ir motyvai taip pat šiek tiek skyrėsi. Kalėdų Senelis ar eglutė buvo vaizduojami tik Šv. Kalėdų sveikinimų atvirukuose. Naujųjų metų – laikrodžių ciferblatai, pasagėlės, kaminkrėčiai, kalendorių lapeliai, skaičiai, gėlių ar keturlapių dobilų puokštės, puošnios kailiniuotos damos, poros su šampano taurėmis... Vėliau tokių ryškių skirtumų nebeliko, to paties siužeto atviruką galima rasti ir su užrašu „Su Šv. Kalėdom!“, ir „Su Naujaisiais metais!“ Įdomu, kad ant senų atvirukų beveik nerasime išleidimo datos. Data juose atsiranda tik siuntėjo dėka arba paštui įspaudus atspaudą... Lietuvoje pirmieji kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai pasirodė XIX a. pabaigoje, o XX a. pradžioje, panaikinus draudimą rašyti lietuviškai, prasidėjo tikras atvirukų leidybos klestėjimas. Lietuvių leidėjai nemažai atvirukų spausdino užsienyje: Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje. Po 1918 m. šventinius atvirukus su tautine atributika kūrė profesionalūs lietuvių dailininkai G. Bagdonavičius, A. Varnas, K. Šimonis, J. Kaminskas ir kt. Keitėsi laikai, keitėsi atvirukų formos, dydžiai, siužetai, vaizdo reprodukavimo būdai, bet jie neišnyko. Atvirukų pasirinkimas begalinis, tačiau ar gali grožio ir gerų žodžių būti per daug?
Šventinėje parodoje – dvidešimt keturi 1908–1929 m. kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai iš Meno skyriaus fondo.
Parodą parengė LNB Meno skyriaus vyresnioji bibliografė R. Chlomauskaitė ir dailininkė E. Valiūtė.
