Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetui – 70

Fakultetą baigė žymūs rašytojai (Vaidotas Spudas, Vytautas Rimkevičius, Kazys Saja, Juozas Glinskis, Tomas Staniulis, Agnė Žagrakalytė, Donatas Petrošius, Renata Radavičiūtė, Antanas Šimkus ir kt.), mokytojai lituanistai (Antanas Zabotka, Jonas Kaziukonis, Irena Raščiuvienė, Dainora Eigminienė, Dalė Drasutavičienė, Marius Mikalajūnas, Danė Lapinskienė ir kt.), mokslininkai (Antanas Pakerys, Žaneta Markevičienė, Aldona Vaitiekūnienė, Vincentas Drotvinas, Gražina Akelaitienė, Liuda Kadžytė – Kuzavinienė, Danutė Palubinskienė, Vilija Salienė ir kt.), politikai (Remigijus Motuzas, Valentinas Stundys, Alvydas Katinas ir kt.), redaktoriai (Zenonas Lapinskas, Antanas Šimkus, Vytautas Stanelis ir kt.), kultūrininkai (Vytautas Balčiūnas, Rolandas Kvietkauskas ir kt.) žurnalistai (Neringa Skrudupaitė, Ričardas Slapšys, Mindaugas Stasiulis (Saulėnas) ir kt.), viešųjų ryšių specialistai (Kristinas Taukačikas, Rosvaldas Gorbačiovas, Tomas Staniulis, Giedrius Mišutis ir kt.), reklamos agentūrų darbuotojai ir t. t.

A. Pakerys – profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narys (1991–2012), Lietuvos švietimo tarybos pirmininkas (2000–2003), Lietuvos mokslo tarybos narys (2003–2007), Visuotinės lietuvių enciklopedijos redakcijos tarybos narys, „Pasaulio vietovardžių žodyno“ redakcinės tarybos pirmininkas, žurnalo „Žmogus ir žodis“ vyriausiasis redaktorius (2003–2010), Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar LEU) rektorius (1993–2003), nuo 1986 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos katedros (vėliau Lietuvių kalbotyros katedros) profesorius, 1989–1992 m. – Lituanistikos fakulteto dekanas.

Baigęs Dusetų Kazimiero Būgos vidurinę mokyklą, A. Pakerys susidomėjo lituanistikos ir logopedijos studijų programa tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute. Kaip pats yra sakęs, gal galėjęs būti ir ne lituanistas, tačiau ši specialybė – lietuvių kalba ir logopedija – pasirodžiusi labai įdomi, šiek tiek susijusi su medicina. 1964 m. jis baigė universitetą ir liko jame dėstytoju. Nuo to meto visa pedagoginė, mokslinė, akademinė ir administracinė A. Pakerio veikla susijusi su šia aukštąja mokykla: 1968 m. A. Pakerys apgynė daktaro disertaciją Lietuvių literatūrinės kalbos dvibalsių au, ai, ei akustiniai požymiai, 1970 m. tapo docentu, o nuo 1987 m. – profesorius.

V. Drotvinas – profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, leksikologas, Mažosios Lietuvos leksikografijos tyrėjas, Lietuvos mokslo premijos laureatas.

1949 m. V. Drotvinas baigė Betygalos Maironio vidurinę mokyklą. 1949–1953 m. Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 2011 m. – LEU) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1956 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – LEU) dėstytoju. 1962–1983 m. buvo mokymo reikalų prorektorius, 1967 m. jam suteiktas filologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) laipsnis. 1983–1991 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas, 1991–2002 m. Lietuvių kalbotyros katedros vedėjas. Nuo 1969 m. – docentas, nuo 1987 m. – profesorius. 2015 m. jam skirta Lietuvos mokslo premija už mokslo darbą Mažosios Lietuvos raštijos paveldo (leksikografijos) tyrimai.

V. Bubnys – prozininkas, dramaturgas, eseistas.

1953–1957 m. studijavo Lietuvos edukologijos universiteteo Lituanistikos fakultete ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Nuo 1958 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1965–1966 m. žurnalo Moksleivis redakcijos vedėjas, 1966–1974 m. vyriausiasis redaktorius. 1976–1981 m. ir 1991 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1981 m. atsidėjo tik kūrybiniam darbui. Kūrinius pradėjo spausdinti 1953 m. Pirmasis romanas Alkana žemė pasirodė 1971 m. Yra parašęs ir išleidęs dešimt romanų, penkias apysakų bei apsakymų knygas ir šešias knygas jaunajam skaitytojui. V. Bubnio romanai yra išversti į rusų, čekų, lenkų, latvių, estų, vokiečių ir kitas kalbas. Keli kūriniai ekranizuoti. Spausdino apybraižas bei reportažus apie kaimo žmogų, dirbdamas Moksleivyje – straipsnius, apybraižas mokyklų gyvenimo, moksleivių, mokytojų ir tėvų santykių temomis. Straipsnių moralės, kultūros ir politikos klausimais paskelbė Atgimimo laikotarpiu.

K. Saja – prozininkas, dramaturgas.

1958 m. baigė filologijos studijas Lietuvos edukologijos universitete. Įvairių kultūros leidinių straipsnių autorius, visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1956 m.

A. Drilinga –  poetas, prozininkas, žurnalistas, leidėjas.

1955–1959 m. studijavo Lietuvos edukologijos universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, 1973–1976 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas. 1985–1989 m. dirbo laikraščio Literatūra ir menas vyriausiuoju redaktoriumi, nuo 1989 m. yra rašytojas profesionalas. Nuo 1953 m. rašo ir spausdina eilėraščius, nuo 1962 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

J. Glinskis – prozininkas, dramaturgas.

1962 m. baigė Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą. 1989 m. kurį laiką buvo Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro vyriausiojo režisieriaus padėjėju literatūros klausimais. Dirbo Sąjūdžio žinių (1989 m. ėjo vyriausiojo redaktoriaus pareigas), Lietuvos aido redakcijose. Dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1971 m.

A. Šimkus – poetas, publicistas.

1995– 2000 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Lietuvos edukologijos universitete. 2010 m. ten pat baigė literatūrologijos magistro studijas. 2014 m. įstojo į jungtines Lietuvos edukologijos universiteto ir Mykolo Riomerio universiteto filologijos mokslo krypties doktorantūros studijas. 2004–2009 m. dirbo savaitraščio Literatūra ir menas publicistikos skyriaus ir jaunimo puslapių Aktyvios jungtys redaktoriumi, 2009–2015 m. – interneto dienraštyje Bernardinai.lt kultūros temų redaktoriumi. Nuo 2015 m. dirba mėnraščio Metai vyriausiuoju redaktoriumi. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.

A. Žagrakalytė – poetė, eseistė.

2001 m. Lietuvos edukologijos universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 2003–2005 m. dirbo savaitraščio Literatūra ir menas jaunimo puslapių redaktore. Šiuo metu gyvena Briuselyje. Pirmosios eilėraščių publikacijos pasirodė 1996 m. Tais pačiais jaunajai poetei įteikta Liūnės Sutemos premija, 1998 m. ji tapo Poezijos pavasario konkurso Eilėraščiai per naktį laureate. 2002 m. jos kūryba spausdinta K. S. Keyso sudarytame jaunųjų poetų rinkinyje Six Young Lithuanian Poets. 2003 m. poetei įteikta festivalio Poetinis Druskininkų ruduo premija už poetinį debiutą – eilėraščių rinkinį Išteku (2003).

T. Staniulis – prozininkas.

1999 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros bakalauro studijas Lietuvos edukologijos universitete. Nuo 2000-ųjų dirba viešųjų ryšių agentūroje. Kūrybą publikuoja literatūriniuose leidiniuose ir internete, rašo esė, kelionių apybraižas, scenarijus. Debiutavęs novelių rinkiniu Į riedantį traukinį (1998), 2003 m. prozininkas išleido romaną Herbas ir varlės, o 2004 m. – platesnį skaitytojų pripažinimą pelniusį ironišką trilerį Uranas – 235. 2008 m. išleido trumposios prozos rinktinę Diena, kurią verkiau visą (2008). Titulinė novelė tuo pačiu pavadinimu Diena, kurią verkiau visą įtraukta į Italijoje išleistą antologiją Istorija be sienų (Racconti senza dogana). T. Staniulis taip pat sukūrė pirmąį Lietuvoje apsakymą SMS žinutėmis. Šis naujausias kūrinys pavadintas Ars amandi.

D. Petrošius – poetas, žurnalistas.

2005 m. baigė literatūrologijos magistrantūrą Lietuvos edukologijos universitete. Nuo 2001 m. skelbia savo eilėraščius literatūrinėje spaudoje. 2003 m. VU Filologinio rudens poezijos laureatas. 2004 m. Prano Lemberto kokurso Grand prix laureatas. Pirmasis poezijos rinkinys Iš tvermės D (2004) buvo itin palankiai sutiktas kritikos ir įvertintas dvejomis prestižinėmis premijomis: už geriausią pirmąją poezijos knygą – 2004 m. Druskininkų poetinio rudens premija ir 2005 m. Zigmo Gėlės premija. Be poezijos, Petrošius rašo esė, kuriuos spausdina antologijose ir internete.

E. Noreika – poetas, muzikantas.

2012 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Lietuvos Edukologijos universitete. Jo eilėraščiai publikuoti Šiaurės Atėnuose, Literatūroje ir mene, Gintaro lašuose ir kitur. 2012 m. išleido savo pirmąją poezijos rinktinę Povų ežeras. 2013 m. apdovanotas Zigmo Gėlės premija už geriausią debiutinį poezijos rinkinį.

T. Dirgėla – vaikų rašytojas.

2015 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Lietuvos edukologijos universitete. 2014 m. pasirodė pirmoji jo knyga O tempora! 2015 m. jo knyga vaikams Apie raganą Šiokiątokią apdovanota Aldonos Liobytės premija už reikšmingiausią metų debiutą ir nominuota tarp geriausių 2015-ųjų knygų vaikų kategorijoje.

V. Stundys – pedagogas, mokytojas ekspertas, politikos bei visuomenės veikėjas, Seimo narys.

1982 m. baigė studijas Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete.

R. Motuzas – pedagogas, diplomatas ir politikas. Lietuvos ambasadorius Rusijoje (nuo 2015 m.).

Studijavo Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete. 1978 m. jį baigė ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę.