Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetui – 70

ISTORIJA

Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetas kaip savarankiškas Instituto mokymo ir administracijos padalinys įsteigtas 1945 m. Jis turėjo tris katedras: Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Visuotinės literatūros (pastarąją 1955 m. panaikinus, iki 1991 m. veikė Lietuvių ir užsienio literatūros katedra). Drauge veikė ir Valstybinio dvimečio mokytojų instituto Lietuvių kalbos ir literatūros skyrius, kur buvo dvi specialybės: lietuvių kalba ir literatūra, lietuvių kalba ir literatūra bei istorija.

Pirmasis Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto dekanas buvo literatas doc. Petras Mikutaitis, vadovavęs fakultetui 1945–1951 m. Jis ėjo kartu ir dviejų kitų filologijos – Rusų kalbos ir literatūros bei Svetimųjų (seniau taip vadino Užsienio) kalbų – fakultetų dekano pareigas. 1951 m. LTSR švietimo ministro įsakymu atleistas (buvo suimtas ir kalinamas, grįžęs iš tremties, dirbo Vilniaus universitete ir Valstybinėje enciklopedijų leidykloje). Dėl kadrų kaitos ir kitų sunkinančių aplinkybių dekanais yra ilgiau ar trumpiau dirbę šie dėstytojai: 1949–1950 ir 1951 m. laikinai dekano pareigas ėjo kalbininkas Juozas Jasinevičius, atleistas dėl „netinkamos“ socialinės kilmės ir teistas, kiek ilgiau dirbo dekanu doc. Alfonsas Gučas (1951–1953), 1953–1954 m. dekanu buvo klasikinių kalbų specialistas doc. Ričardas Mironas.

Ketvertą metų dekanu dirbo kalbininkas doc. Bronius Kalinauskas (1954–1958). Vėliau dekanu buvo kalbininkas prof. Vincentas Drotvinas (1958–1959), literatas Vytautas Svetulaitis (1959–1961 m.), beje, šias pareigas ėjęs ir 1971–1972 m. Ilgesnį laiką (1961–1968) dekanu buvo literatas doc. Jonas Riškus, po jo – literatas doc. Vitas Areška (1968–1971). Įsteigus prodekano pareigybę, šį darbą dirbo Aldona Vaitiekūnienė, Antanas Rasimavičius, kuris laikinai buvo skiriamas ir dekano pareigoms. Septynerius metus dekanavo kalbininkas doc. Mykolas Čaikauskas (1972–1979), o vėliau – visą dešimtmetį – doc. Antanas Rasimavičius (1979–1989). Kalbininkas prof. Antanas Pakerys buvo paskutinis Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto dekanas (1989–1991), jis tapo ir pirmuoju naujai pavadinto Lituanistikos fakulteto dekanu (1991–1992). Vėliau fakulteto dekanu išrinktas prof. Petras Bražėnas (nuo 1992 m.). Iki 2013 m. Lituanistikos fakulteto dekanė buvo prof. dr. Vilija Salienė. Nuo 2013 m. fakulteto dekane išrinkta doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.

Fakulteto prodekano pareigybė įsteigta 1966 m. Šias pareigas ėjo doc. A. Rasimavičius (1966–1971), doc. V. Svetulaitis (1975–1979), kalbininkas doc. Kazimieras Kuzavinis (1979–1985), vėl V. Svetulaitis (1988–1993), dar vėliau – kalbininkė Dalia Pūrienė (1993–2011), kalbininkas doc. Vidas Valskys (2014–2016). Dabartiniai fakulteto prodekanai yra kalbininkė doc. Ona Petrėnienė (nuo 2012 m.) ir literatūrologas prof. Dainius Vaitiekūnas (nuo 2006 m.).

STRUKTŪRA

Reaguojant į naujus laiko iššūkius ir fakultete susiformavusias mokslininkų grupes nuo 2011 m. fakulteto penkios katedros (Lietuvių kalbotyros, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Visuotinės literatūros, Lietuvių kalbos didaktikos) buvo pertvarkytos į tris didesnes katedras: Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos (vedėja doc. Loreta Udrienė), Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos (vedėja doc. Lina Murinienė), Lietuvių ir lyginamosios literatūros (vedėja prof. Sigutė Radzevičienė).

Katedros:
Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos katedra;
Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra;
Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra.

Centrai:
Lietuvių kalbos ir kultūros centras;
Lituanistinių tyrimų centras;
Mokymosi išteklių centras.

PAGRINDINĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPTYS

Lietuvių kalbos ir literatūros mokymo metodikos raida ir pokyčiai.
Lietuvių vaikų literatūra visuotinės literatūros kontekste.
Lietuvių kalbos sistemos lygmenys ir istorijos aspektai.
Kalbos raida, funkcionavimas ir kalbos norma. Lietuvių kalbos norminimas, normų tikslinimas ir jų diegimas. Kalbinės raiškos priemonės ir jų funkcinė stilistinė diferenciacija.
Lietuvių ir užsienio kalbų gretinamieji tyrinėjimai.
Vertybių kaita lietuvių literatūroje.

DEKANATAS

Ž. Kolevinskienė – Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros docentė, LEU Lituanistikos fakulteto tarybos narė.

Mokslo laipsniai ir vardai
Humanitarinių mokslų daktarė.

Profesinė patirtis
1997–1999 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros vyr. laborantė;
1999–2004 m. Vilniaus pedagoginio universiteto doktorantė (lietuvių literatūrologija);
nuo 1999 m. iki 2009 m. balandžio mėn. – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros kabineto vedėja;
2003–2005 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros asistentė;
nuo 2006 m. iki dabar – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros lektorė;
nuo 2009 m. balandžio mėn. – Lietuvių literatūros katedros vedėja;
2013–2014 m. – Lituanistikos fakulteto studijų prodekanė;
nuo 2013 m. iki dabar – Lituanistikos fakulteto dekanė.

Dėstomieji dalykai
• Bakalauro studijos
Prozos kūrinių analizė; Moterų literatūros tradicija; Lietuvių kultūros pėdsakai Jungtinėse Amerikos Valstijose.
• Magistrantūros studijos
Naujausioji lietuvių literatūra (proza, esė).

Mokslinių tyrimų sritys
Išeivijos literatūra, lyčių studijos, šiuolaikinė lietuvių literatūra.

Plačiau skaitykite čia >>

DEKANATAS

D. Vaitiekūnas – Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros docentas, Lituanistikos fakulteto mokslo prodekanas.

Mokslo laipsniai ir vardai
Docentas, daktaras.

Profesinė patirtis
1995–2000 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros asistentas, vyr. asistentas;
2003 m. spalio mėn. iki 2004 vasario mėn., 2004 spalio mėn. iki 2005 sausio mėn. – Paryžiaus Nacionalinio rytų kalbų ir kultūrų instituto (INALCO) lektorius;
Nuo 2001 m. – Lietuvių literatūros katedros lektorius, nuo 2006 m. – docentas, Lituanistikos fakulteto prodekanas;
2015 sausio mėn. LEU atestuotas profesoriaus pareigoms.

Dėstomieji dalykai
• Bakalauro studijos
Naujausioji lietuvių literatūra; Literatūros kūrinio analizė (poezija, proza); Medijų teksto analizė; Mokslinio teksto analizė; Reklamos semiotika; Reklamos kalba.
• Magistrantūros studijos
Naujausios lietuvių poezijos semiotika; Literatūros semiotika; Naujausioji lietuvių literatūra (poezija).
• Doktorantūros studijos
Kultūrų dialogai šiuolaikinėje lietuvių literatūroje; Naratologija ir intertekstualumas; Kultūros ir literatūros semiotika.

Mokslinių tyrimų sritys
Humanitariniai mokslai, filologija, semiotika, naratologija, lietuvių literatūra.

Plačiau skaitykite čia >>

DEKANATAS

O. Petrėnienė – Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentė, Lituanistikos fakulteto studijų prodekanė.

Mokslo laipsniai ir vardai
2011 m. Vilniaus universitete apgintas humanitarinių mokslų srities filologijos mokslo krypties darbas Mokslo populiarinamųjų tekstų kalbos ypatybės ir įgytas daktaro mokslo laipsnis.

Profesinė patirtis
Nuo 2013 m. spalio 4 d. – Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto studijų prodekanė;
Nuo 2013 m. birželio 12 d. – Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentė;
2011–2013 m. – Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros lektorė;
2008–2011 – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos katedros lektorė;
1999–2008 – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos katedros asistentė;
1998–1999 – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos katedros vyr. laborantė;
1997–1998 – Vilniaus m. A. Mickevičiaus vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Dėstomieji dalykai
• Bakalauro studijos
Stilistika, Teksto lingvistika, Profesinės kalbos kultūra (anglų filologijos specialybės studentams), Specialybės kalba (socialinės pedagogikos specialybės studentams), Specialybės kalbos kultūra (etikos ir sveikos gyvensenos specialybės studentams), Specialybės kalbos kultūra (istorijos specialybės studentams), Specialybės kalbos kultūra (geografijos specialybės studentams), Specialybės kalbos kultūra (psichologijos specialybės studentams), Specialybės kalbos kultūra (technologijų pedagogikos specialybės studentams).

Mokslinių tyrimų sritys
Stilistika, retorika, teksto lingvistika, kalbos norminimas ir vartosena.

Plačiau skaitykite čia >>

DEKANATAS

A. Janušaitytė – dekanės padėjėja.

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS DIDAKTIKOS KATEDRA

L. Udrienė – Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos katedros vedėja.

Mokslo laipsniai ir vardai
Humanitarinių mokslų daktarė.

Profesinė patirtis:
1988–1992 m. – Vilniaus rašytojų memorialinis muziejaus mokslinė bendradarbė;
1993–1998 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto doktorantė;
1998–2005 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos katedros lektorė;
2005 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos didaktikos katedros docentė, nuo 2008 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos katedros vedėja.

Dėstomieji dalykai
• Bakalauro studijos
Vaikų literatūra; Vaikų knygų iliustracijos; Lietuvių egzodo vaikų literatūra; Tautosaka.

Mokslinių tyrimų sritys
Vaikų literatūra, lietuvių vaikų poezija, egzodo vaikų literatūra, vaikų literatūros mokymas, tautosaka.

Plačiau skaitykite čia >>

Kiti darbuotojai >>

LIETUVIŲ KALBOTYROS IR KOMUNIKACIJOS KATEDRA

L. Murinienė – Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros vedėja, Lituanistikos fakulteto tarybos narė, Lituanistikos fakulteto bakalauro studijų komiteto pirmininkė, Lituanistinių tyrimų centro vadovė.

Mokslo laipsniai ir vardai
2000 m. – humanitarinių mokslų (filologijos) daktarė;
2012 m. – docento pedagoginis vardas.

Profesinė patirtis
1995–1999 m. – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo vyriausioji kalbos konsultantė;
1997–2006 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos katedros lektorė;
2002–2004 m. – UAB vertėjų biuro „Magistrai“ redaktorė;
2004–2007 m. – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė, Kalbos konsultacijų banko vadovė;
2007–2010 m. – Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Liuksemburge nacionalinė ekspertė;
2007–2011 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėja,
nuo 2011 m. – Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros vedėja.

Dėstomieji dalykai
• Bakalauro studijos
Fonetika; Teksto redagavimo teorija; Gramatikos normos ir dabartinė vartosena; Redagavimo praktikumas.
• Magistrantūros studijos:
Bendroji kalbotyra; Fonologija.

Mokslinių tyrimų sritys
Lietuvių filologija, fonetika, fonologija, dialektologija, kompiuterinė lingvistika, kalbos politika, kalbos norminimas ir kodifikacija, kalbos pragmatika.

Plačiau skaitykite čia >>

Kiti darbuotojai >>

LIETUVIŲ IR LYGINAMOSIOS LITERATŪROS KATEDRA

S. Radzevičienė – Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros vedėja, LEU Lituanistikos fakulteto tarybos narė, LEU Lituanistikos fakulteto magistro studijų komiteto pirmininkė, Jungtinės LEU ir MRU Lyginamosios filologijos doktorantūros komiteto pirmininkė, LEU senato narė.

Mokslo laipsniai ir vardai
Filologinių mokslų daktarė, profesorė;
Filologija, humanitariniai mokslai, literatūrologija.

Profesinė patirtis
1980 m. Lietuvos edukologijos universiteto (tada Vilniaus pedagoginio instituto) Lietuvių ir užsienio literatūros katedros laborantė; 1981–1985 m. Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedroje doktorantė (tada aspirantė); 1987 m. apginta filologijos mokslų daktaro (tada kandidato) disertacija Lietuvių literatūrinė parodija (nostrifikuota 1993 m.); 1985–1996 m. – LEU (tada VPU) Visuotinės literatūros katedros vyr. dėstytoja; 1997–1999 m. ėjo docento pareigas; 1999–2010 m. – LEU (VPU) Visuotinės literatūros katedros docentė; 2006–2011 m. – LEU (VPU) visuotinės literatūros katedros vedėja. Nuo 2011 m. – Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros vedėja; 1993–1994 m. – Stokholmo (Švedija) universiteto Baltistikos instituto stažuotoja; lektorė; 1994–2002 m. – Lundo (Švedija) universiteto lektorė; 2002–2004 ėjo profesorės pareigas Lundo universiteto Rytų ir vidurio Europos studijų centre. Nuo 1996 m. – Švedijos Kammarkollegiet (Švedijos Vyriausybinio informacijos koordinavimo centro)asocijuota kalbos ekspertė (kompetencija: švedų-lietuvių-švedų kalbų konferenciniai ir rašto vertimai). 2002–2004 m. – Kopenhagos universiteto (Danija) lektorė valandininkė (Valstybių teorijos universitetas, Baltijos šalių tyrimo centras); Mokslinės stažuotės Švedijoje: 1993 m. Stokholmo universiteto Literatūrologijos katedroje (Litteraturvetenskapliga institutionen) ir Baltistikos centre (Institutionen för Baltiska språk); 1998 m. – Lundo universiteto Slavistikos katedroje (Slaviska institutionen); 2000 m. – Stokholmo Valstybės archyve (Stockholms Riksarkiv); 2004 m. – Lundo universiteto Rytų ir vidurio Europos studijų institute (Institutionen för Öst och-Central Europa studier); 2012 m. – stažuotė Stokholmo universiteto Baltistikos centre.
2010 m. Lietuvos edukologijos universitete (VPU) atlikta habilitacijos procedūrą atitinkanti vieša atestacija profesoriaus pareigoms; 2012 m. suteiktas profesoriaus vardas.

Dėstomieji dalykai
• Bakalauro studijos
Literatūrologijos įvadas; Švedų kalbos ir kultūros pagrindai.
• Magistrantūros studijos
Klasikinė literatūros teorija; Naujausioji visuotinė literatūra (skandinavų literatūros XX amžiaus literatūros mokslo metodai; Lyginamoji baltų ir skandinavų filologija; Literatūrologinių tekstų analizė.

Mokslinių tyrimų sritys
Komparatyvistika: teorija ir praktika; lyginamieji Europos literatūrų tyrinėjimai; lietuvių ir skandinavų literatūriniai ryšiai.

Plačiau skaitykite čia >>

Kiti darbuotojai >>

LIETUVIŲ KALBOS IR KULTŪROS CENTRAS

V. Leonavičienė – Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė.

Atsakomybė
Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė;
Lietuvių kalbos ir literatūros katedros asistentė;
ERASMUS ambasadorė Lietuvoje.

Dėstomieji dalykai
• Bakalauro studijos
Lietuvių kalbos didaktika.

Mokslinių tyrimų sritys
Teksto lingvistika, naracija (kitakalbių mokymas).

Plačiau skaitykite čia >>

Kiti centrai:
Lituanistinių tyrimų centras.
Mokymosi išteklių centras.