Parodos

„Išlikęs savimi“. Liudui Dovydėnui – 110

˯Aprašymas

Rašytojas, žurnalistas Liudas Dovydėnas gimė 1906 m. sausio 14 d. Trumpiškio kaime Rokiškio rajone. Mokyklą lankė Čedasuose (baigė tris jos skyrius), kur jo mokytoju buvo Antanas Tamošaitis. Jis ir paskatino Dovydėną rašyti, įžvelgęs jo talentą.

1927 m. Dovydėnas buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą. Patekęs į husarų pulką ir dirbdamas pulko bibliotekininku, daug skaitė, lavinosi, o vėliau išdrįso ir rašyti. Po tarnybos liko Kaune, daug rašė suaugusiems bei vaikams – leido knygą po knygos. Sėkmingais tapo 1936-ieji – už romaną „Broliai Domeikos“ Dovydėnui paskirta valstybinė premija, kurią priėmė iš prezidento Antano Smetonos rankų.

Dovydėnas – pirmasis periodinio leidinio vaikams „Genys“, pasirodžiusio 1940 m. redaktorius. 1940 m. Dovydėnas buvo vadinamojo Liaudies seimo deputatas, Švietimo komisariato darbuotojas. Tačiau greitai suvokė sovietinės valdžios ideologiją, valdymo metodus ir 1944 m., artėjant frontui, pasitraukė į vakarus. Dovydėnas rašė: „...atsisėdęs rašyti autobiografijos ir kiek pamąstęs, priėjau išvadą, jog autobiografijas rašė kiti, ne mes patys. Rašė laikas, įvykiai, okupacijos, būti ar nebūti mūsų veikimai. Mes, rašytojai, o pirmiausia lietuviai, buvome tik statistai. Režisierius, teatro direktorius buvo iš Maskvos atvažiavusieji su tankais ar iš Vokietijos su divizijomis“. Sovietmečiu rašytojas buvo paskelbtas liaudies priešu.

1949 m. rašytojas apsistojo JAV, Pensilvanijos valstijoje, netoli Skrentono. Čia praleido didžiausią dalį gyvenimo emigracijoje. 1998 m. su žmona grįžo į Lietuvą.

Liudas Dovydėnas mirė 2000 m. Vilniuje.

1996 m. rašytojas apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

Liudo Dovydėno atminimas įamžintas jo vardo premija, kuri skiriama už geriausią naują lietuvišką romaną išleistą per praėjusius kalendorinius metus. 2002 m. Čedasų pagrindinei mokyklai suteiktas Liudo Dovydėno vardas.