Ne reklama, bet faktas!

(...) Reklaminiai skelbimai XX a. sandūroje pirkėjams tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje pristatė niekad anksčiau nematytas naujoves – dviračius, elektros lemputes, fotoaparatus, radijo imtuvus, buitinę techniką, automobilius. Šių prekių reklamos buvo pačios įspūdingiausios, jose dažnai naudoti modernybės simboliai – fabrikai su rūkstančiais kaminais, į priekį besiveržiantys traukiniai ar į dangų šaunančios dangoraižių tiesės, sėkmingi verslininkai vyrai ir madingai apsirengusios jaunos moterys. Reklama tapo modernybės misioniere, jos skelbimų tekstai kvietė tikėti progresu, svarbiausiu šios epochos principu, kad gyvenimas pasikeis, jei vartosime „teisingus“ daiktus, įsigysime technikos naujovių, seksime mada, nuolat atsinaujinsime, neatsiliksime nuo tempo.

                                                             Giedrė Polkaitė-Petkevičienė

(...) Reklamos užsakovai dažniausiai rinkdavosi skelbimus spaudoje, taip pat plakatus viešose vietose, populiarėjo vadinamoji „šviesos reklama“ (apšviesti reklaminiai stovai ar vitrinos), specializuoti informaciniai leidiniai, skirti įmonių reklamai. Dėmesį atkreipti turėjo padėti dalijamoji medžiaga, anuomet vadinta prospektais, siunčiami katalogai (šį būdą dažniau naudojo Lietuvos knygynai), reklaminiai kalendoriukai, reklaminiai laiškai, gatvėse pasirodantys reklamos personažai (pvz., Klaipėdos gatvėmis važinėjo žuvies formos automobilis, reklamavęs muilą „Žuvelė“, o Kaune ant peties užsidėjęs milžinišką dantų pastos maketą vaikščiojo „mažiausias Kauno žmogus“, vos 103 cm ūgio Bronius Laužikas ). Populiarėjant radijui ir kinui, atsirado garsinių ir vaizdinių reklaminių intarpų.

                                                              Giedrė Polkaitė-Petkevičienė

(...) Fabrikas „Berar“ turėjo ir savo reklaminį veidą – to meto Lietuvos žvaigždę, dainininką Kiprą Petrauską, kurio plačiai besišypsantis atvaizdas puošė jo vardu pavadintą muilą.

                                                     Giedrė Polkaitė-Petkevičienė