„Ne, mes nesulėtinsime žingsnio“. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 metų Vakarų spaudoje

Beata Monstavicius. „Europa kalta“

Europos Bendrijos šalys, tarp jų ir Ispanija, yra pagrindinės Gorbačiovo karinių represijų Lietuvoje kaltininkės. Šalis, kuri buvo prievarta okupuota per Antrąjį pasaulinį karą, nusipelnė visų demokratinių šalių paramos. Deja, kaip rodo įvykiai, laisvas pasaulis dar kartą užmerkia akis prieš akivaizdų tarptautinės teisės nepaisymą. Tai suteikė Gorbačiovui progą pasinaudoti tais pačiais stalinistiniais metodais. Europos Bendrija labai daug kalba apie demokratinius principus, tačiau, atėjus laikui, jų neparodo. Iki šiol šiuo klausimu nepasirodė nė vienas oficialus Ispanijos vyriausybės komentaras. Lietuva, taiki ir neginkluota šalis, prašo pagalbos. Istorija pasmerks Europos Bendriją už bendradarbiavimą su sovietiniu militarizmu ir už laisvos ir demokratinės Europos istorinį trumparegiškumą.

Autorė – Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Ispanijoje.

Visas straipsnis

„Vienintelis kelias“

Atsargi Europos vyriausybių ir JAV reakcija Lietuvos atžvilgiu gali būti paaiškinta dviem pagrindinėmis priežastimis. [Tai] Noras vengti nacionalizmo propagavimo, kas galėtų sukelti rimtų problemų Europoje, ypač šiuo metu, kai reikia įtvirtinti naują saugumo sistemą. Ir, kita vertus, [tai] nenoras privesti Gorbačiovą prie ribinės situacijos, juolab kad sovietų Parlamentas neseniai priėmė įstatymą, numatantį Sovietų Sąjungos respublikoms galimybę atsiskirti, jei jos to pageidauja. Taigi egzistuoja legalus kelias link nepriklausomybės. Neatrodo išmintinga norėti primesti ją [nepriklausomybę], neatsižvelgus į 40 metų trunkančius santykius Sovietų Sąjungos sudėtyje, kaip tai bandė padaryti Landsbergis.

Visas straipsnis

Rogeris Jiménezas. „Pujolis gina Baltijos respublikų teisę į nepriklausomybę. Jis supranta, jog jos priešinasi Gorbačiovui“

LONDONAS. – Katalonijos autonominės vyriausybės prezidentas Pujolis labai karštai gynė Baltijos šalių teisę į nepriklausomybę paskutiniame Europos Regionų Asamblėjos nuolatinio komiteto posėdyje Winchesteryje. Kaip šios asamblėjos vicepirmininkas, Pujolis teigė, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos identitetas su jam būdingais fiziniais ir kultūriniais bruožais, skirtingais nuo kaimyninių šalių, suteikia kiekvienai iš jų pakankamą išskirtinumą, savas vertybes ir idealus.

„Lietuviai turi teisę gyventi kaip lietuviai, būtent todėl, kad jie lietuviai, o ne rusai, ir negalima iš jų reikalauti toliau kentėti dėl pasaulio taikos arba Rusijos imperijos pusiausvyros (...)“, – sako Jordi Pujolis.