Lietuvos literatūros tyrinėtojui, kritikui, pedagogui prof. Petrui Bražėnui – 75

Ne formulė – kūrybinė problema. P. 63–80.

Su draugystės mandatu. P. 5–7.

Faktas ir žodis. P. 218–228.

Pagalvojimai skaitant „Gintę ir jos žmogų“. P. 314–320.

Tik liepos šešėlis ... (Apie A. Pociaus „Liepos šešėlyje“). P. 343–353.

Peržengti draustinio ribas. (Apie V. Martinkaus „Medžioklė draustinyje“). P. 372–380.

Tikėti ir veikti. P. 84–91.

О книге Альбертаса Залаторюса „Жизнестойкость и немощь прозы“. C. 92–93.

Amžinam įšalui tirpstant. P. 47–53.

Nesibaigusi meistro pamoka (Petro Cvirkos „Vartiklis“). P. 251–258.

Rašytojų sąjunga: hierarchijos formavimas ir privilegijų dalybos. P. 75–88.

Turiningos biografijos pėdsakas. P. 3–4.

Poetiška prozos knyga:Recenzija. P. 85–90.

Vilniaus įvaizdis žydų rašytojų kūryboje. P. 155–159.

R. Rollando Colas Breugnon ir P. Cvirkos Meisteris ir sūnūs. P. 86–89.

Priešaušrio vieškelius perėjus:
apie Broniaus Radzevičiaus romaną „Priešaurio vieškeliai“
(Vilnius, 1985). P. 100–118.

Literatūros procesas ir kritikos savimonė. Bandymas priartėti prie kartų konflikto problemos. P. 5–8.

Post scriptum kūrybinei biografijai. P. 257–266.

Ryškus pėdsakas. P. 9–14.

Iš pagarbaus atstumo:atsiminimai apie Joną Lankutį. P. 202–209.

Kalba – ir ginklas, ir mūza:
apie Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakultetą. P. 32–33.

Meninių vertybių paieška Alberto Zalatoriaus literatūros kritikoje. P. 54–78.

Subjektyvūs pamąstymai apie objektyvius dalykus. P. 76–80.

Rašytojai ir sąjūdis. P. 241–254.

Įmūryti atminimo akmenį ... P. 9–33.