Parodos

Mielai Ievai… Ievos Simonaitytės knygų kolekcijos autografai Nacionalinėje bibliotekoje

  • Vytautė Žilinskaitė. „Romantikos institutas arba pafilosofavimai“ (1968).jpg

    Vytautė Žilinskaitė. „Romantikos institutas arba pafilosofavimai“ (1968)

    Vytautė Žilinskaitė. „Romantikos institutas arba pafilosofavimai“ (1968)

    Brangiajai Ievai Simonaitytei – Vytautė Žilinskaitė, 69.I.
    __________________________________________________________

                                          IEVA SIMONAITYTĖ

                              Stilizacija pagal Simonaitytės kūrinius

    Grėtikės širdis taip plaka, kad kiekvienas dūžis kaip kūjo trinkis. Ak, bėgtų, ak, lėktų ji namo kiek kojos neša, bet tas nutukęs Jonis vos bepasivelka ir tik unkščia kaip sergalingas:

    – Ach herzėjis, ach herzėjis!

    – Joni, nebūk paiks, nesukniusk, – žlebteli Grėtikė, – juk veikiai būsiva padeirėj. Šit ir ežeras pagaliau. Trykšta umaru žolė. Ak ir gulbė. Kaip princesė. Tas jos kaklo riestumas, ak. Ak ir mandrumas. Jo, jo. Tokio dyvo dar nebuvo mačiusi Grėtikė, ale ne.

    Ir tuomet atsiskleidė Jonio ir Grėtės antrasis istorijos lapas...

    Atsisėda jiedu ant paukščio, ak štai kaip! Kas taip sėd – sėd gerai! Ak juoktis ir nusižvengt iš džiaugsmo. Bet Grėtikė tik žlemb iš laimės. Manding ir kafijos gaus namie. Ha, ha, vienu maukimu išgers, nė kiek nesiskaitindama, ak. Hm... ir dar pyrago už pusantreinį. Je, je. Ak! bet, bet... Ui dievuliau, ale kurgi, jo.

    Tuomet rašė vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt keturis...

    Ieva Simonaitytė. In Žilinskaitė, Vytautė. Vaiduokliai: satyros, humoreskos, parodijos. Vilnius: Vaga, 1991, p. 237.