Parodos

Sofija Dembovskytė-Romerienė: „Visa tai yra manyje ir pasiliks amžiams nepasikeitę...“

  • autoportretas2a.jpg

    Stanislaw Ignacy Witkiewicz (Witkacy). Sofija Romerienė. 1935. Popierius, anglis

    SOFIJA DEMBOVSKYTĖ-ROMERIENĖ

    Tapytoja, raižytoja, piešėja. Vilniečio gydytojo Tadeušo Dembovskio ir krokuvietės Matildos Grosse duktė. Dailės mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje ir privačiai pas tapytoją Eleną Römerytę. 1900-1905 m. studijavo Krokuvoje, Miunchene, Paryžiuje. 1911 m. ištekėjusi už dvarininko, ekonomisto ir visuomenės veikėjo Eugenijaus Romerio, apsigyveno Tytuvėnų dvare. Romerių šeimoje augo trys dukterys ir du sūnūs. Prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui, 1915 m., su šeima pasitraukė į Aninską (Vitebsko gub.). 1919 m. grįžo į Tytuvėnus, dvare įsteigė audimo dirbtuves. Nepriklausomoje Lietuvoje aktyviai įsijungė į meninį gyvenimą, dalyvavo parodose. 1941 m. birželį kartu su vyru ištremti į Komijos ATSR. Syktyvkaro žaislų fabrike dirbo dažytoja.1942 m. gavo leidimą persikelti į Kuibyševą. Čia palaidojusi vyrą, 1943 m. gegužę kartu su Lenkijos ambasada evakavosi į Teheraną. 1944–1949 m. gyveno Egipte, Didžiojoje Britanijoje, 1950-1955 m. Kanadoje. 1955 m. persikėlė į JAV, 1963 m. grįžo į Kanadą, gyveno Monrealyje. Mirė 1972 m. rugpjūčio 23 d., palaidota Sent Adelėje.
    Tapė aliejumi, akvarele, piešė pieštuku ir pastele, sukūrė nemažai grafikos darbų. Kūrybai būdingas realizmas, raiškus piešinys, lengvas modeliuojantis potėpis, vaiskus, dažniausiai šaltų tonų koloritas. Aliejinėje ir pastelinėje tapyboje vyrauja portretai. Sukūrė tarpukario Lietuvos ir Vilniaus krašto mokslo ir visuomenės veikėjų, literatų, šeimos narių portretų, natiurmortų. Pokario metais tapė daugiausia portretus, spalvingus arabų tipus, Kairo vaizdus, Egipto rūmų interjerus, nedidelio formato peizažus ir natiurmortus. Grafinėje kūryboje naudojo vario raižinio, sausosios adatos ir akvatintos technikas. Estampuose ir piešiniuose vaizdavo Tytuvėnų ir aplinkinių vietovių gamtą, architektūrą, buities scenas. Tvarkydama Tytuvėnų dvarą, pati braižė baldų eskizus.
    Nuo 1909 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė nemažai personalinių parodų, jos kūriniai eksponuoti Kaune (1928, 1932, 1936.), Vilniuje, Kaire, Krokuvoje, Londone, Lvove, Monrealyje, Niujorke, Paryžiuje, Rygoje, Varšuvoje, Vašingtone. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992-1993 m. S. Romerienės kūryba pristatyta Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. 2006 m. Radvilų rūmuose Vilniuje surengta taptautinė dailės paroda “Dailininkai Römeriai” kurioje eksponuoti keli S. Romerienės tapyti portretai. 2013 m. Kaire,istoriniame Beyt Al Sinnary pastate, Lietuvos ambasados rūpesčiu surengta paroda „Zofia Romer. Kairas ir kairiečiai 1943–1947 tapyboje ir grafikoje“. 2014 m. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje eksponuoti S. Romerienės grafikos ir pastelės darbai. 2015 m. sostinės galerijoje „Kunstkamera” surengta jubiliejinė paroda „Sofijos pasaulis”. S. Romerienės kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje, Nacionaliniame M.K. Čiurlionio muziejuje Kaune, “Aušros” muziejuje Šiauliuose, Kelmės krašto muziejuje, Lenkijos muziejuose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. Kiti - šeimos nuosavybė ir išsibarstę Australijoje, JAV, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje.
    1989 m. Lietuvos kraštotyros draugija išleido H. Paulausko parengtą bukletą “Dailės kūrėjų pėdsakais: (faktai ir ieškojimai). Sofija Dembovskytė-Remerienė, (1885-1972)”. 1992 m. išleistas “Sofijos Dembovskytės Römerienės Parodos katalogas ir dalinis paveikslų sąrašas”, kurį sudarė Valstybinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus ir Varšuvos tautinis muziejus.
    Romerių giminės kūrybą tyrinėja dailės istorikė Jolanta Širkaitė: 2005 m. pasirodė monografija, Dailininkė Sofija Romerienė“, 2006 m. – leidinys „Dailininkai Römeriai“. S. Romerienė prisimenama ir D. Klajumienės sudarytoje knygoje „Tytuvėnai: istorija, kultūra, meno paminklai“ (2006).