„1946 metų pradžioje aš sužinojau, kad Grožinės literatūros leidykloje, kuri tuo metu buvo Kaune, galima gauti vertimų iš kitų kalbų. Nors nebuvau literatas, bet mokėdamas anglų, prancūzų, vokiečių kalbas nutariau pabandyti. Sudariau su leidykla sutartį, gavau versti Džonatano Svifto „Guliverio keliones“. Po kurio laiko Drazdauskas ėmė mane kalbinti eiti dirbti į leidyklą redaktoriumi. Aš mielai sutikau. Čia bus kultūringas darbas, nors ir neatitinkantis mano specialybės, bet man labai artimas, nes literatūra mane visada viliojo. Leidykloje akiratis prašviesėjo. Etatiniu darbuotoju išbuvau ten porą metų, verčiau daug ilgesnį laiką. Vėliau kai kuriuos vertimus teko kartoti, per „Vagą“ buvo leidžiamas lietuvių rašytojų bibliografinis žodynas. Žodžiu, ryšiai su leidykla, užsimezgę pačioje 1946 metų pradžioje, išliko ligi vėlyvos senatvės...“
Stasys Tomonis.