Užsienio profesionalai – Lietuvai

Kaip galima nujausti iš mano pavardės, esu vokiečių tautybės, bet gimiau aš 1872 m. ne vokiečių žemėse, o Rusijoje, Riazanės gubernijoje. Mokslus išėjau Dorpate: ten baigiau ir gimnaziją, ir universitetą. Įgijęs gydytojo laipsnį, trejus metus dirbau privačios ligoninės vedėju Penzos mieste Rusijoje, paskui sugrįžau į Dorpatą. Ten įgijau medicinos daktaro laipsnį. Ypač ryškiai atsimenu 1903 m., kai lankiau chirurgijos klinikas Vokietijoje ir Šveicarijoje.

Nuo 1904 m. likimas mane susiejo su Lietuva ir Kaunu: buvau paskirtas Kauno miesto ligoninės vyriausiuoju gydytoju ir Chirurgijos skyriaus vedėju, taip pat prisidėjau prie Raudonojo kryžiaus ligoninės Chirurgijos skyriaus organizavimo, dirbau ir šio skyriaus vedėju. Kai į Lietuvą atėjo karas, persikėliau į Vilnių, kur dirbau Raudonojo kryžiaus ligoninėje. 1919 m. sugrįžau į Kauną. Dirbau chirurgu-konsultantu Kauno miesto ir Karo ligoninėse. Tai buvo įspūdingas laikas: jaunoje respublikoje viskas kūrėsi, kaip sakoma, nuo nulio. Aš pats tapau Lietuvos aukštųjų kursų lektoriumi ir studentams dėsčiau chirurgiją. 1922 m. nutariau pasitraukti iš visų pozicijų, kurias turėjau, ir įsteigiau savo nedidelę privačią ligoninę. Tačiau dėstytojo pašaukimas manęs neapleido. 1926 m. tapau Chirurgijos katedros su klinika ekstraordinariniu profesoriumi ir vedėju. Šioje katedroje jauniems medikams dėstėme chirurgijos pagrindus. Chirurginėje poliklinikoje ir ligoninėje studentai atlikdavo praktikos darbus, tirdavo ligonius, rašydavo ligos istorijas, stebėdavo gydymo eigą ir operacijas. Džiugu, kad universitetui buvau reikalingas iki pat 1939 m. – mano išėjimą pensijon atidėjo net kelis kartus.

Aš, Eber Landau, gimiau 1878 m. nedideliame, tačiau sename Latvijos mieste Režicoje, kuris kadaise priklausė Lenkijos ir Lietuvos respublikai. Esu kilęs iš labai senos žydų giminės, kurios pavardė atsirado nuo Landau miesto Bavarijoje. Žaisdamas su kitais vaikas visada būdavau gydytojas: gydydavau lėles, medinius arkliukus ir tikras kates. Paskui atėjo tikrosios medicinos laikas – daug sunkesnis, daug atsakingesnis. Studijuoti medicinos išvykau į Dorpato universitetą. Paskui anatomijos ir histologijos žinias gilinau Miunchene ir Petrapilyje. 1907 m. Dorpato universitete įgijau medicinos daktaro laipsnį. Kaip sakoma, kilau karjeros laiptais: buvau ne tik universiteto docentas, bet ir Antropologijos muziejaus direktorius. 1913 m. išvykau į Šveicariją, į Berno universitetą, tačiau viską sujaukė karas. Teko vykti į Paryžių ir dirbti ligoninėje.

1923 m. buvau pakviestas į Kauną, kur tapau Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Histologijos katedros ordinariniu profesoriumi. Histologija yra mokslas apie mikroskopinius vienetukus, iš kurių susideda visi mūsų kūno audiniai. Žmonės įsivaizduoja, kad tai labai sausas mokslas, tačiau man jis atrodo labai poetiškas. Čia jau, kaip sakoma, požiūrio ir pateikimo klausimas. Nesikuklinsiu: mano paskaitose auditorijos visada būdavo pilnos klausytojų, studentų organizacijos dažnai kviesdavosi mane skaityti viešų paskaitų.

Kaune labai daug rašiau: parengiau „Trumpą histologijos technikos vadovėlį“, skelbiau straipsnius „Medicinoje“ ir Europos žurnaluose. Nedaug kas žino, kad Kaune parašiau visą pluoštą novelių. Pasivadinau daktaru Kauku ir išleidau knygą „Daktaras pasakoja“. Ten buvo tokių novelių kaip „Svetima žmona“, „Senas satyras“, Moterų mėgėjas“. Kai kurie dievoti žmonės Kaune piktinosi, kad daktaro Kauko pasakojimai nelabai padorūs, tačiau tokie buvo laikai: patys kauniečiai nebuvo itin padorūs, prisigaudę vėjų iš Vakarų Europos.

Tokia buvo mano lietuviškojo periodo pabaiga: 1932 m. pamojavau kolegoms ir studentams, sėdau į traukinį ir išvažiavau atgal į Šveicariją, profesoriauti į Lozanos universitetą.

Aš esu Vladimiras Lazersonas. Lietuvoje pasirašinėju Vladu. Rusakalbiai mane vadina Vladimiru Rudolfovičiumi. Žydiškoje aplinkoje pridedu vardą Volfas arba Zeev (jidiš kalboje tai reiškia vilką).

Gimiau 1889 m. Maskvoje. 1911 m. baigiau Ciuricho universitetą filosofijos daktaro laipsniu, apsigynęs psichologijos srities eksperimentinio pobūdžio disertaciją. Baigęs filosofijos fakultetą ir toliau dirbdamas mokslinį darbą, tęsiau medicinos studijas Berno ir Dorpato universitetuose bei Psichoneurologijos institute Petrapilyje. 1916 m. baigiau Medicinos fakultetą Dorpate ir net nespėjęs išlaikyti paskutiniųjų poros valstybinių egzaminų buvau mobilizuotas karo gydytoju į rusų armiją (čia išbuvau iki 1918 m.). 1917 m. gavęs trumpam laikui atostogų išlaikiau Kijevo universitete trūkstamuosius valstybinius egzaminus ir gavau medicinos gydytojo diplomą.

Grįžęs iš karo buvau pakviestas psichologijos katedros docentu į Aukštuosius moterų Žekulinos kursus Kijeve. Kartu ėjau gydytojo-asistento pareigas nervų skyriuje Kijevo Traumatologiniame institute. Čia man teko ypač daug dirbti terapeutinės kūno kultūros srityje. 1919 m. atlikęs habilitacijos reikalavimus buvau išrinktas privatdocentu psichologijos katedrai. 1920 m. atvykau Lietuvon, tarnavau 9-ajame, 10-ajame ir 11-ajame pulkuose, o 1921 m. gale buvau prikomandiruotas į Aukštuosius kursus psichologijos laboratorijos vyr. asistentu prie profesoriaus J. Vabalo-Gudaičio. Įsteigus Lietuvos universitetą buvau išrinktas tai pačiai vietai Humanitarinių mokslų fakultete. 1928 m. Humanitarinių mokslų fakultetas pripažino man privatdocento teises ir pavedė skaityti eilę universitetinių kursų. Dėsčiau eksperimentinę psichologiją, vaikų psichopatologiją, gydomąją pedagogiką, mokyklinę higieną ir įvadą į charakterologiją.

Tuo pačiu laikotarpiu vedžiau eksperimentinės psichologijos pratybas. Be to, iš dalies savarankiškai, iš dalies su profesoriumi Vabalu-Gudaičiu vadovavau eilei psichologijos, pedagogikos, pedagogikos istorijos proseminarų ir moksliniams diplomantų ir seminarų dalyvių darbams. Kartu su pedagoginiu, dirbau ir grynai mokslinį darbą, spręsdamas įvairius psichofiziologijos ir pedagogikos darbus. Skaičiau paskaitas Valstybės radiofone. Dalyvavau ir krašto visuomeniniame gyvenime, buvau ir esu kai kurių visuomenės ir kultūros organizacijų valdybos narys. Be to, dalyvauju sporto organizacijose. 1927 m. buvau išrinktas Kauno miesto tarybos nariu.