Parodos

Vilniaus pažadas: Romanas Kacewas ir Romainas Gary

  • 1 Berniukas su kaliosu_3.jpg

    Romualdo Kvinto skulptūra „Berniukas su kaliošu“, 2014 m.

    Berniuko su kaliošu skulptūra Vilniuje

    1999 m. Vilniuje prie J. Basanavičiaus gatvės 18-ojo namo, kuriame gyveno R. Gary su motina Mina, pritvirtinta atminimo lenta. Tais pačiais metais lietuvių kalba pagaliau išėjo „Aušros pažadas“ romanas, kuriame R. Gary pasakoja apie šiame name prabėgusius vaikystės metus. Nuo 2007 m. J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžoje, prie „Lietuvos geležinkelių“ pastato, akį traukia neįprasta skulptūra galvą užvertęs berniukas su kaliošu rankose. Skulptoriaus Romualdo Kvinto kūrinys vaizduoja pirmosios meilės epizodą iš romano „Aušros pažadas“. Idėja Vilniuje pastatyti paminkla, skirtą rašytojui R. Gary, kilo aktoriui Romualdui Ramanauskui.[1]


    Kodėl pirmosios meilės epizodas susijęs su kaliošu?.. „Aušros pažade“ pasakojama, kad beveik devynerių Romanas įsimylėjęs kaimynystėje gyvenusią mergaitę Valentiną. Iš pradžių bandęs ją pavergti mėlynų akių žvilgsniu, bet Valentina pareikalavusi meilės įrodymų. Dėl mylimosios berniukas suvalgęs japonišką vėduoklę, tris akvariumo žuveles, ilgą virvę, kilogramą vyšnių kauliukų... Netgi pabandęs sukirsti kaliošą.

    Čia vertėtų pasakyti bent kelis žodžius apie didįjį R. Gary  gerbėją R. Ramanauską. Rašytojo kūryba ir gyvenimu R. Ramanauskas susidomėjo maždaug 1993 m., kai žurnale atsitiktinai aptiko „Aušros pažado“ vertimą į rusų kalbą. Aktorius yra pasakojęs, kad kurį laiką buvo, galima sakyti, vienas toks Lietuvoje: „Balta varna. Važinėjau per miestelius, užsukdavau ir į Kauną, ir į kitus miestus, pasakodamas žmonėms nuo nulio, kas yra Gary, skaičiau jo knygų ištraukas... Argi čia nebuvo žavesio?..“[2] 2002 m. R. Ramanauskas įkūrė Vilniaus Romain Gary klubą. Skulptūros pastatymą R. Ramanauskas įvardija kaip vieną iš didžiausių pasiekimų per klubo gyvavimą.

    R. Ramanausko vedamas pasivaikščiojimas po R. Gary vaikystės vietas (vaizdo įrašas).



    ___________________________________________________________
    [1]
    Jackevičius, Mindaugas. Vilniuje atidengtas paminklas rašytojui Romain Gary paskirtas pasimatymams. Delfi. 2007, birž. 22. Prieiga: https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/vilniuje-atidengtas-paminklas-rasytojui-romain-gary-paskirtas-pasimatymams.d?id=13597305

    [2] Ramanauskas, Romas. Matau liūdną liūdno pasaulio pabaigą / [R. Ramanausko pasakojimą užrašė Danutė Šepetytė]. Respublika. 2014, geg. 22, p. 26.

  • 2 tekstu-persekiojimas_sum.jpg

    Radvilavičiūtė, Giedra. Tekstų persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmones. Vilnius: Apostrofa, 2018.

    Ką papasakotų berniuko su kaliošu skulptūra? 

    Per savo gyvavimo nuo 2007 m. laikotarpį berniuko su kaliošu skulptūra patyrė įdomių nuotykių (kažkaip jo glėbyje vis atsiranda gyvų gėlių), netgi prabilo. 2015 m. Modernaus meno centras, veikęs kaip muziejus be sienų (nuo 2018 m. – MO muziejus), ėmėsi interaktyvaus projekto „Vilniaus kalbančios skulptūros“. Tekstus skulptūroms sukūrė ryškiausi Lietuvos rašytojai, o balsus suteikė žinomi aktoriai, dainininkai, visuomenės veikėjai. Monologą  berniuko su kaliošu skulptūrai parašė Giedra Radvilavičiūtė, įskaitė Marcas Antoineʼas Bêchétoilleʼis.

    „Lietuvoje buvau litvakas, Prancūzijoje – ne visai prancūzas, o mano skrydžių kortelėse buvo rašoma Lithuanian. Ant šios gatvės 16-ojo namo sienos memorialinėje lentoje nėra tikrosios mano pavardės – Kacev. Slapyvardį Gary pasirinkau 1943 metais, per karą. Rusiškai šitas žodis reiškia „dek“. Šioje žemėje mylėjau tai, kas svarbiausia – žmones“, –  pasakoja berniuko su kaliošu skulptūra.

    Monologas publikuotas G. Radvilavičiūtės knygoje „Tekstų persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmones“ (Vilnius : Apostrofa, 2018).

    Vilniaus kalbančių skulptūrų žemėlapis MO muziejaus puslapyje.

  • 3 Macronas dsc_7458_sum.jpg

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė apsikeičia dovanomis su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu ir pirmąja ponia Brigitte Macron / Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka / Robertas Dačkus

    Prancūzijos Respublikos Prezidento Emmanuelio Macrono vizitas Lietuvoje ir R. Gary atminimas

    2020 m. rugsėjo pabaigoje, Lietuvoje lankantis Prancūzijos Respublikos Prezidentui Emmanueliui Macronui, prezidentai apsikeitė su rašytoju R. Gary susijusiomis dovanomis.  Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Prancūzijos lyderiui padovanojo Romualdo Kvinto darbą „Berniukas su kaliošu“, pagal kurį buvo išlieta didesnė skulptūra, stovinti Vilniuje. Savo ruožtu E. Macronas Lietuvos prezidentui įteikė du R. Gary darbų tomus iš prestižinės „Pléiade“ serijos ir šiam rašytojui skirtą „Pléiade“ albumą.


    „Europos projektas niekada nebus stiprus be tvirtų žmogiškųjų ryšių tarp mūsų nacijų. Net ir XX amžiaus istorijoje netrūksta įspūdingų asmenybių, jungiančių abi valstybes. Tvirtų sąsajų su Lietuva turėjo prancūziškai rašę poetas Oskaras Milašius ir dukart Goncourtʼų premijos laureatas Romainas Gary, pasaulinio garso Lietuvos žydų kilmės mąstytojas Emmanuelis Levinas, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas Algirdas Julius Greimas“, – per oficialią vakarienę Prancūzijos Respublikos Prezidento garbei pabrėžė G. Nausėda.

    Daugiau nuotraukų iš apsikeitimo dovanomis ceremonijos LR Prezidentūroje čia

  • 4_Koliazas.png

    Désérable, François-Henri. Toks ponas Piekielnis. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2018]; Bona, Dominique. Romainas Gary. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2020; Vilniaus Romanas : Romaino Gary vilnietiško gyvenimo epizodai / sudarytoja Margarita Matulytė. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2014.

    Knygos apie R. Gary lietuvių kalba

    Lietuvių kalba jau išėjo bent  kelios knygos apie R. Gary. 2020 m. „Baltos lankos“ išleido išsamią ir žaismingą biografiją „Romainas Gary“, parašytą žinomos žurnalistės ir rašytojos, Prancūzijos akademijos narės Dominique Bona. 1987 m. knyga buvo įvertinta Prancūzų akademijos Didžiąja biografijos premija. Dabar Prancūzijoje D. Bona žinoma kaip puiki biografijų autorė.

    2018 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido François Henri Désérable’io romaną „Toks ponas Piekielnis“ (Prancūzijoje „Un Certain M. Piekielny“ išėjo 2017 m.). Romano pasakotojas ieško pono Piekielnio pėdsakų šiuolaikiniame Vilniuje. Priminsime: R. Gary knygoje „Aušros pažadas“ tik šis kaimynas patiki, kad mažas žydų berniukas iš Vilniaus išpildys didžiulius savo motinos lūkesčius (ištrauką apie poną Piekielnį rasite šios parodos dalyje „Vilnius ir Vilniaus apylinkės R. Gary kūryboje“).

    2014 m., minint rašytojo gimimo šimtmetį, Vilniaus Romaino Gary klubo iniciatyva pasirodė knyga „Vilniaus Romanas: Romaino Gary vilnietiško gyvenimo epizodai“ (sudarė Margarita Matulytė, išleido R. Paknio leidykla).  Knygoje skelbiamas Vilniaus Romain Gary klubo įkūrėjo aktoriaus Romualdo Ramanausko įvadinis žodis, ištraukos iš Romaino Gary romano „Aušros pažadas“. Tekstą papildo Vilniaus lietuvių, žydų, lenkų, rusų dailininkų – Gary amžininkų – kūryba, dokumentai, nuotraukos, senieji spaudiniai, ano meto atributai.

    Ištrauka iš D. Bona biografijos „Romainas Gary“.

    Ištraukos iš F. H. Désérable’io knygos „Toks ponas Piekielnis“:

  • 5 kadras iš filmo.jpg

    Kadras iš filmo „Aušros pažadas“ („La promesse de l'aube“; rež. Eric Barbier, 2017 m.)

    Kino pasaulis ir R. Gary

    2017 m., Lietuvoje jau išpopuliarėjus knygai „Aušros pažadas“, publikos dėmesį atkreipė to paties pavadinimo filmas (rež. Eric Barbier). Motinos vaidmenį jame atlieka Charlotte Gainsbourg  – viena garsiausių šiandienos Prancūzijos aktorių, aktorės Jane Birkin  ir muzikanto Serge’o Gainsbourg’o  dukra. Suaugusį Gary vaidina jaunosios kartos aktorius Pierreʼas Niney.  Muziką sukūrė kompozitorius Maxas Richteris.  Filme Vilnių „vaidina“ Budapeštas.

    Tai nėra pirmasis filmas R. Gary romano „Aušros pažadas“ motyvais. 1970 m. „Aušros pažadas“ buvo ekranizuotas JAV ( „Promise at dawn“, rež. Jules Dassin), tačiau filme Vilniaus apkritai nėra: mažasis Romanas su motina gyvena Krokuvoje.  2010 m. Danijoje pasirodė trumpametražis filmas „Pažadas“ („Promise“, rež. Henning Carlsen, Kirsten Dehlholm) pagal ištrauką iš romano.

    Kino kūrėjus įkvepia ir kiti Gary kūriniai. 2020 m. pabaigoje „Netflix“ platformoje pasirodė laisva jo romano „Gyvenimas dar prieš akis“ adaptacija („La vita davanti a sé“, rež. Edoardo Ponti), kurioje madam Rosą vaidina režisieriaus mama ir kino pasaulio legenda – italų aktorė Sophia Loren. 1977 m. pastatyta to paties romano adaptacija „Madame Rosa“ (rež. Moshé Mizrahi) pelnė Oskarą kaip geriausias filmas užsienio kalba.

    Atskiro paminėjimo vertas 1982 m. kino teatrus pasiekęs filmas „Baltasis šuo“ („White Dog“; rež. Samuel Fuller), JAV sukurtas pagal R. Gary tekstą (beje, rašytojas šį kūrinį pirmiausia parašė anglų kalba,  publikavo JAV žurnale „Life“). Filmo muzikos autorius – legendinis kompozitorius Enio Morricone. Devintajame dešimtmetyje filmas, kuriame vaizduojamas rasizmas, sulaukė nevienareikšmių reakcijų, tačiau iki šiol prisimenamas kino žinovų (pavyzdžiui, įtrauktas į tūkstančio filmų kino klasikos kolekciją „Criterion Collection“).

    Čia paminėti vos keli filmai. Iš viso yra bent pora dešimčių su R. Gary vienaip ar kitaip susijusių kino kūrinių. Tai nėra vien ekranizacijos ir adaptacijos: pats R. Gary reiškėsi kino pasaulyje kaip režisierius ir scenaristas. 

    Laida „Entrée Libre“ (France 5) apie filmą „Aušros pažadas“ (prancūzų k.).

    Gary pasakoja apie savo filmą „Kill !“ (vaizdo įrašas prancūzų k.).

    Gary su žmona, kino aktore Jean Seberg, atvyksta į Atėnus (vaizdo įrašas graikų k.):