Vilniaus pažadas: Romanas Kacewas ir Romainas Gary

Kilmės istorija

Ilgą laiką R. Gary vaikystę gaubė paslaptis. Rašytojas pateikdavo skirtingas savo biografijos faktų versijas. Manyta, kad jis gimė Rusijoje, o vėliau su motina persikėlė į Vilnių. Įdomu, kad „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ nurodyta, jog R. Gary gimęs 1914 m. gegužės 8 d. Vilniuje, nors sovietmečiu Lietuvoje rašytojas apskritai nebuvo minimas dėl ideologinių priežasčių. Ši gimimo versija patvirtinta, kai Vilniaus miesto žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje rastas įrašas, liudijantis, kad 1914 m. gegužės 8 d. gimė Romanas, pirklio Leibos Kacewo sūnus. Santuokos metrikų knyga rodo, kad 1912 m. Vilniaus miestelėnas Leiba Kacewas susituokė su išsiskyrusia Varšuvos miestelėne Mina, kurios mergautinė pavardė – Owczyńska. Remiantis archyviniais dokumentais, M. Owczyńska buvo kilusi iš Švenčionių.

Išsamus Elžbetos Šimelevičienės straipsnis apie R. Gary kilmę portale Bernardinai.lt

Kelios tapatybės

„Romainas Gary buvo didis melagis“, – taip esė apie R. Gary, pavadintą „Pramanytas žmogus“ („The Made-up Man“), pradeda rašytojas Adamas Gopnikas.[1] Toliau Gopnikas vardija: R. Gary melavo apie savo motiną, tėvą, išsilavinimą, meiles...  Pramanyta Emile’io Ajaro  persona jį nuvedė iki antrosios Goncourt’ų premijos (ją rašytojas gali gauti tik kartą gyvenime). Visgi, pasak Gopniko, R. Gary buvo ir moralistas, kuriam rūpėjo, kaip atskirti gera nuo blogo. Tarkime, visiškai nesvarbu, ar mažasis Romanas Vilniuje iš tiesų turėjo malonų kaimyną Piekielnį, kuris norėjo, kad jo egzistencijos faktas būtų paminėtas pasaulio galingiesiems. Visiškai nesvarbu, ar užaugęs Romanas, jau Romainas, žmogelio pavardę balsu pasakė Anglijos karalienei. Svarbu tai, kad ir maži gyvenimai reikšmingi, verti išsaugojimo, atminimo.

Gary galima pavadinti ir didžiu mistifikuotoju. „Kadangi „Aušros pažadas“ – autobiografinis romanas, aš buvau patikėjęs šio personažo [kaimyno Piekielnio] realiu egzistavimu ir leidausi ieškoti istorinių jo pėdsakų. Tai dar vienas patvirtinimas, kad rašytojas Gary yra nepralenkiamas mistifikuotojas, kurio užrašyta bet kokia fraze gali patikėti net ir pats racionaliausias istoriografas“, – žurnalistui Valdui Puteikiui pasakojo prancūzų rašytojas François Henri Désérable’is, parašęs knygą „Toks ponas Piekielnis“.[2]

O ką čia pasakytų pats R. Gary? Gyvenimo pabaigoje, rašydamas apie E. Ajarą (savo paties pseudonimą), jis siūlė prisiminti Witoldo Gombrowicziaus mintį apie „snukį“, kuris nulipdomas rašytojui: šis „snukis“ neturintis „nieko bendro nei su jo kūryba, nei su juo pačiu“.[3] Anot R. Gary, bėgant metams jam įsipyko nešioti savąjį „snukį“, būti tik savimi – suklasifikuotu, sukataloguotu autoriumi.  Be to, jį buvo giliai persmelkusi daugybiškumo pagunda: „Didžiulis gyvenimo visomis jo formomis, su visomis jo galimybėmis alkis, kurį kiekvienas paragautas skonis tik dar labiau sužadindavo.“ [4] Toks kontekstas, anot Gary, paaiškina E. Ajaro atsiradimą: „Tai buvo naujas gimimas. Aš galėjau pradėti iš naujo. Viskas man buvo duota dar kartą. Puoselėjau nuostabią iliuziją, kad pats iš naujo sukursiu save.“[5]


______________________________________________________________________
[1] Gopnik, Adam. The Made-Up Man. The New Yorker. 2017, gruod. 25. Prieiga: https://www.newyorker.com/magazine/2018/01/01/the-made-up-man

[2]  Puteikis, Valdas. Prancūzų rašytojas, sportininkas François Henri Désérable: apie literatūrą, Dainių Zubrų ir Monmartrą. Žmonės. 2019, kovo 24. Prieiga: https://www.zmones.lt/naujiena/prancuzu-rasytojas-sportininkas-francois-henri-deserable-apie-literatura-dainiu-zubru-ir-monmartra.3930637b-4c90-11e9-86a7-aa000054c883

[3] Gary, Romain. Emile'io Ajaro gyvenimas ir mirtis. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2012], p. 169 [iš prancūzų kalbos vertė Diana Bučiūtė].

[4] Ten pat, p. 177.

[5] Ten pat.