Parodos

Vilniaus pažadas: Romanas Kacewas ir Romainas Gary

  • 1 2001_Lietuva_Europietiskas_auklejimas_sum.jpg

    Gary, Romain. Europietiškas auklėjimas. Kaunas: Vada, 2001

    Romanas „Europietiškas auklėjimas“

    „Europietiškas auklėjimas“ – pirmasis R. Gary romanas. Rašytoją išgarsinusioje knygoje vaizduojamas partizaninis judėjimas nacistinės Vokietijos okupuotose Vilniaus apylinkėse. Debiutinį romaną R. Gary parašė Antrojo pasaulinio karo metais, pats dalyvaudamas pasipriešinimo nacistinei Vokietijai veiksmuose kaip lakūnas. Prisidėjęs prie „Laisvosios Prancūzijos“ oro pajėgų, rašytojas tarnavo Afrikoje, Viduriniuose Rytuose, Normandijoje. Buvo apdovanotas Karo kryžiumi ir Išlaisvinimo kryžiumi. Po karo paliko aviaciją ir dirbo diplomatinį darbą.

    Įdomu, kad „Europietiškas auklėjimas“ pirmiausia buvo išleistas ne prancūzų, o anglų kalba. 1944 m. knyga pasirodė Didžiojoje Britanijoje, „Forest of anger“ („Pykčio miško“) pavadinimu. Prancūzijoje romanas išėjo kiek vėliau, 1945 m.

    Kaip ir vėlesni R. Gary kūriniai, „Europietiškas auklėjimas“ išreiškia humanistines vertybes. Romane pasipriešinimą okupantams matome iš paauglio Janeko perspektyvos.

    Šioje parodos dalyje pirmiausia pateikiami keli fragmentai iš „Europietiško auklėjimo“, paskui pasukama prie romano „Aušros pažadas“.

  • 2.jpg

    Gary, Romain. Éducation européenne. Paris: Calmann-Lévy, 1945.

    Fragmentas iš romano „Europietiškas auklėjimas“

    Slėptuvė buvo baigta auštant.

    [...]

    Tebelaikydami kastuvus, tėvas ir sūnus gėrėjosi savo kūriniu. Tai gera kryjowka [slėptuvė], pagalvojo Janekas, patikimai paslėpta tankmėje. Net Stefekas Pohorskis, Vilniaus koledže labiau žinomas „Vinetu, kilniojo Apačių vado“ pravarde – Janekas tarp raudonodžių turėjo garbingą Old Šeterhendo vardą – net Vinetu nenujaustų jos buvimo.

    – Kiek laiko aš taip gyvensiu, tėve?

    – Neilgai. Gretai vokiečiai bus sumušti.

    – Kada?

    –...Nereikia nusiminti.

    – Aš nenusimenu. Bet noriu žinoti... Kada?

    – Gal po kelių mėnesių... [1]


    ___________________________________________________________
    [1] Gary, Romain. Europietiškas auklėjimas. Kaunas: Vada, 2001, p. 5-6 [iš prancūzų kalbos vertė A. Krančiukas].

  • 3 1960_JAV_Europietiskas_auklejimas.jpg

    Gary, Romain. A European Education. New York: Simon & Schuster, 1960.

    Fragmentas iš romano „Europietiškas auklėjimas“

    Jis pasiėmė revolverį, kelias bulves, druskos, storąjį „Vinetu, raudonodžio džentelmeno tomą“ ir išėjo iš žeminės. Vykdydamas tėvo nurodymą, jis ėjo ieškoti partizanų. Beje, jis nelabai gerai žinojo, kas tie „partizanai“. Kaip juos atpažinti? Ar jie uniformuoti? Kaip su jais kalbėti? Kur jų ieškoti? Jis aklai klajojo po mišką ir vakare sugrįžo į savo žeminę. Daugelį dienų jis nieko nesutiko. Bet vieną rytą, kai jis ėjo per proskyną, du vyrai išlindo iš krūmų ir pastojo jam kelią.

    [...]

    – Ką tu veiki miške, blyškiaveidi?

    – Aš čia gyvenu.

    – Girdi, Červai? Jis čia gyvena!

    – Aš ieškau partizanų, – nedrąsiai pasakė Janekas.

    – Ką? – pašoko senis. – Po velnių... Girdėjai, Červai? Jis ieško partizanų!

    – Girdėjau.

    – Kokių partizanų? – staiga susidomėjęs pasiteiravo senis.

    – Nežinau.

    – Jis nežino! – džiūgavo senis. – Girdėjai, Červai, jis ne…

    – Prašau, užčiaupkite savo koserę, Savelijau Lvovičiau.

    Jis surimtėjęs žvilgtelėjo į Janeką.

    – Gali eiti su mumis. [1]


    ___________________________________________________________
    [1] Gary, Romain. Europietiškas auklėjimas. Kaunas: Vada, 2001, p. 18, 20  [iš prancūzų kalbos vertė A. Krančiukas].

  • 4 1956_Prancuzija_Europietiskas_auklejimas_sum.jpg

    Gary, Romain. Education européenne. [Paris]: Gallimard, [1962].

    Fragmentas iš romano „Europietiškas auklėjimas“

    – Jis sėdėjo ant ledo, – tarė Janekas, – su pačiūžomis ir spalvingu šaliku aplink kaklą – tikriausiai mama arba sužadėtinė jam jį numezgė – jis buvo ne vyresnis už tave. Net nežiūrėjo į mane. Jis su viskuo susitaikė, paprasčiausiai nuleido galvą ir laukė šūvio. Aš gerai nusitaikiau ir iššoviau.

    [...]  

     – Tu nieko negalėjai padaryti, Janekai. Tai jų kaltė. Tai jie sukėlė šias baisybes.

     – Visada kažkas jas sukelia, – piktai pasakė Janekas. – Tadekas Chmura buvo teisus. Europoje yra seniausios katedros, seniausi ir garsiausi universitetai, didžiausi knygynai, čia įgyjamas geriausias išsilavinimas; atrodo, iš visų pasaulio kampų atvykstama į Europą mokytis. Bet galų gale šis garsusis europietiškas auklėjimas jus išmoko tik kaip rasti drąsos ir gerų, tinkamų, padorių motyvų užmušti žmogų, kuris nieko jums nepadarė, kuris sėdi čia, ant ledo, su pačiūžomis ir laukia, kada tai įvyks.

    – Tu daug išmokai, – liūdnai pasakė Dobranskis.[1]


    ___________________________________________________________
    [1] Gary, Romain. Europietiškas auklėjimas. Kaunas: Vada, 2001, p. 219-220 [iš prancūzų kalbos vertė A. Krančiukas].

  • 5 2014_5-oji_laida_lietuviu_kalba (1).jpg

    Gary, Romain. Aušros pažadas. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2014].

    Romanas „Aušros pažadas“

    „Aušros pažadas“ – 1960 m. pasirodęs R. Gary autobiografinis romanas, kurį galima priskirti bildungsroman tipui. „Aušros pažado“ vertimas į lietuvių kalbą pirmą kartą išėjo tik 1999 m. Knyga sulaukė didžiulio populiarumo: 2018 m. pasirodė devintoji romano laida.

    Pasakojimo pradžios veiksmas klostosi R. Gary gimtajame Vilniuje, Didžiosios Pohuliankos gatvėje. Žaismingas tekstas leidžia pajusti XX a. pirmosios pusės Vilniaus atmosferą, kurią negrįžtamai pakeitė Antrasis pasaulinis karas. Romane R. Gary miestą pristato kaip „nei lietuvišką, nei lenkišką, nei rusišką provinciją“[1], kurioje jiedu su motina, buvusia aktore, gyveno pakeliui į jos dievinamą Prancūziją. Motina kūrusi skrybėlaites su paryžiečio dizainerio Paulio Poiret etiketėmis ir net sumokėjusi pažįstamam aktoriui, kad šis suvaidintų garsųjį kutiurjė. Po šio rizikingo, bet sėkmingo žingsnio į namus plūstelėjusi turtingiausia Vilniaus klientūra, o mažasis Romanas galėjęs dailių damų draugijoje kimšti saldumynus ir ruoštis motinos pranašaujamai moterų numylėtinio lemčiai.

    Skaitant „Aušros pažadą“ reikėtų nepamiršti, kad tai yra grožinės literatūros kūrinys, kuriame susipina biografiniai faktai ir išmonė (galbūt – ir rašytojo motinos). Kaip minima kitoje šios parodos dalyje, knyga pasikliovę tyrinėtojai R. Gary giminės šaknų ieškojo Rusijoje, bet rasta archyvinė medžiaga veda į Lietuvą.


    ___________________________________________________________
    [1] Gary, Romain. Aušros pažadas. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2018], p. 54 [iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė].

  • 6 2014_5-oji_laida_lietuviu_kalba_sum.jpg

    Gary, Romain. La promesse de l'aube : réci . Romain Gary. Paris: Gallimard, [1962].

    Fragmentas iš romano „Aušros pažadas“

    Turėjome kaimynų, ir tie kaimynai motinos nemėgo. Smulkieji Vilniaus buržua ničniekuo nesiskyrė nuo kitų miestų buržua, ir apie svetimšalės lakstymus pirmyn atgal su lagaminais ir kartoninėmis dėžėmis, kurios atrodė paslaptingos ir įtartinos, netrukus buvo pranešta lenkų policijai, tuomet labai jau įtariai žiūrėjusiai į pabėgėlius iš Rusijos. Motina buvo apkaltinta vogtų daiktų slėpimu. Savo šmeižikus ji suniekino lengvai, bet gėda, skausmas, pasipiktinimas ją kaip visada įsiutino.

    [...]

    Motina žengė nuo vienų durų prie kitų skambindama, belsdama ir kviesdama visus gyventojus išeiti į laiptinę.

    [...]

     – Niekingos buržujiškos blakiūkštės! Jūs net nežinote, su kuo turite garbės kalbėti! Mano sūnus bus Prancūzijos ambasadorius, Garbės Legiono ordino kavalierius, didis dramaturgas, Ibsenas, Gabrielis d'Anuncijus! Jis...

    Užsikirto, paieškojo žodžių, kurie juos visiškai sutriuškintų, parodytų, kas yra toji aukščiausia nenuneigiama žemiška sėkmė, ir išpyškino:

     – Jis siūdinsis drabužius Londone!

    Dar ir dabar mano ausyse skamba garsus, smagus „buržujiškų blakiūkščių“ juokas. [1]


    ___________________________________________________________
    [1] Gary, Romain. Aušros pažadas. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2018], p. 43-44 [iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė].

  • 7  2014_5-oji_laida_lietuviu_kalba_sum.jpg

    Gary, Romain. Obietnica poranka. Warszawa: Czytelnik, 1966.

    Fragmentas iš romano „Aušros pažadas“

    Būsimoji mano didybė, motinos dramatiškai atskleista Didžiosios Pohuliankos 16-ojo namo gyventojams, ne visiems to spektaklio žiūrovams sukėlė juoką.

    Buvo tarp jų toks ponas Piekielny, o, išvertus iš lenkų kalbos, tai reiškia „Pekliškas“.

    [...]

     – Motinos jaučia tokius dalykus, – paaiškino jis. – Gal tu išties tapsi didžiu žmogumi. Gal net rašysi į laikraščius arba knygas...

     Jis pasilenkė prie manęs, vieną ranką uždėjo man ant kelio. Pritildė balsą.

     – Taigi kai tu susipažinsi su didžiais žmonėmis, garsiais žmonėmis, pažadėk, kad jiems pasakysi...

    Beprotiška ambicijų liepsna sužvilgo jo pelės akyse.

     – Pažadėk, kad jiems pasakysi: Didžiosios Pohuliankos 16-ajame name, Vilniuje, gyveno ponas Piekielny...

    [...]

    Ta maloni Vilniaus pelė seniai jau baigė menkutę savo egzistenciją nacių krematoriumų krosnyse, drauge su keliais milijonais kitų Europos žydų.

    Tačiau aš vis dar uoliai vykdau savo pareigą, kai tik susitinku su šio pasaulio galingaisiais.[1]


    ___________________________________________________________
    [1] Gary, Romain. Aušros pažadas. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2018], p. 49-51 [iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė].

  • 8 2014_5-oji_laida_lietuviu_kalba (4).jpg

    Gary, Romain. Aušros pažadas. Vilnius: Baltos lankos, 1999.

    Fragmentas iš romano „Aušros pažadas“

    Didžiosios Pohuliankos 16-ojo namo kiemas mano atmintyje išliko tarsi didžiulė arena – čia išėjau gladiatoriaus mokslus, kuriuos pritaikiau ateities kovose. Patekęs į jį pro seną arką viduryje išvysdavai didžiulę plytų krūvą – liekanas šaudmenų fabriko, kurį partizanai susprogdino per patriotines lietuvių ir lenkų kariuomenių kovas; tolėliau – malkinė, už jos – dykra, apaugusi dilgėlėmis, su kuriomis nuolat kariaudavau, ir tai buvo vienintelės išties pergalingos kovos mano gyvenime. [1]




    _____________________________________________________________
    [1] Gary, Romain. Aušros pažadas. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2018], p. 82 [iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė].