Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“

„Gimnazijoje tai aš ėjau zigzagais. Nelabai mokiausi. Man rūpėjo įvairiausia veikla. Man rūpėjo muzika ir literatūra, orkestrėliui vadovavau, šokius pravesdavau...“

(V. A. Dambrava)

V. A. Dambravos redaguotas Utenos gimnazijos literatų laikraštis „Parnaso aidai“.

1945–1948 m. gyvendamas karo perkeltųjų asmenų stovykloje Glasenbache (Austrija), bendradarbiavo politiniame biuletenyje „Dienos žinios“ ir Zalcburge leistuose žurnaluose „Mūsų žinios“ bei „Tėvynėn!“.

„Dienos žinios“

„Mūsų žinios“

„Tėvynėn!“

1950–1951 m. buvo Čikagos lietuvių dienraščio „Draugas“ korespondentu Jungtinėse Tautose.

„Šiek tiek prasigyvenęs ir susipažinęs su vietiniais lietuviais, ėmiau rodytis vietinėje lietuviškoje spaudoje. Vėliau tapau akredituotas laikraščio „Draugas“ korespondentas, Jungtinių Tautų korespondentas. Galėjau daug padėti net ir Lietuvai, nes turėjau priėjimą prie svarbių pasaulyje asmenų – raginau juos atkreipti dėmesį į okupuotos Lietuvos padėtį, kelti problemą.“

(V. A. Dambrava)

V. A. Dambrava: Jungtinės Tautos ir Lietuva. „Karys“,1951 m. vasario-kovo mėn., p. 6–7.

1951 m. gegužės 8 d. pradėjo dirbti radijo stoties „Amerikos balsas“ lietuviškame skyriuje, vedė nuolatinę radijo skiltį „Antano Aukštaičio pastabos“.

„Amerikos balsas“ (JAV) [Įrašas: 1955-08-11 žurnalisto Vytauto Dambravos interviu su Lietuvos diplomatijos tarnybos nariu, pasiuntinybės patarėju dr. Albertu Geručiu, kuris neseniai grįžo iš Ženevoje vykusio keturių valstybių vadovų konferencijos.] Klausyti >>>

„Pirmom savaitėm [„Amerikos balse“] paruošiau vieną kitą programą apie 1941-ųjų metų trėmimus Lietuvoje. Ji buvo dramatizuota, bet sulaukė nepaprastai didelio pasisekimo. Išgirdęs ją tas pats žmogus, kuris mane ir pakvietė dirbti, sukvietė visus – mane, viršininkus – ir pasakė, kad atėjo laikas mums turėti komentatorių. Paklausiau, ar yra koks konkretus pasiūlymas ir išgirdau, kad jau nuo rytojaus pradėsiu kalbėti kaip Antanas Aukštaitis (...).“

(V. A. Dambrava)

1955–1960 m. dirbo „Amerikos balso“ specialiosios įvykių tarnybos Europoje viršininku Miunchene, 1960–1965 m. – programų Lotynų Amerikai direktorius.

„Savo darbą pradėjau Miunchene, dirbau „Amerikos balso“ specialiosios įvykių tarnybos Europoje viršininku. Man atidavė visus specialius Europos įvykius – viskas, kas ypatingo vyko, priklausė mano departamentui. (…) Mes pragyvenome aukso amžių – pavyko sukurti tokį radiją, kokio „Amerikos balsas“ niekada neturėjo. Gavau daug paramos iš visų, po darbo radijuje man viskas tapo labai lengva. Galima sakyti, kad tai buvo „durnių namai“, tačiau tuo pat metu tai buvo auksinės dienos. Viskas buvo galima, viskas buvo įmanoma – tereikėjo naudotis galva.“

(V. A. Dambrava)

1967–1980 m. dirbdamas Pietų Amerikoje, aktyviai bendradarbiavo vietos spaudoje.

„Kada aš gyvenau Venesueloj, beveik kas savaitę pagrindiniuose dienraščiuose atsirasdavo jo straipsniai. Ir ilgi straipsniai.“

(Raimundas Mieželis)

„Nuolatos rašydavo visokius straipsnius Venesuelos laikraščiuose. Bet dažnai rašydavo svetimom pavardėm, kadangi jis dar dirbo Amerikos ambasadoj. (...) Jis slapyvardžiais rašydavo.“

(Aldona Ečenis, Venesuelos lietuvių bendruomenės veikėja)