-
Vytautas Antanas Dambrava. Kelyje į laisvę: straipsniai, esė, interviu. Vilnius: Du Ka, 1995.
„Prisimenu, dar gimnazijos laikais mano amžinos atminties mokytojas kun. Jonas Steponavičius, pasivaikščiodamas su manimi, duodavo man su diplomatija susijusių klausimų ir su misteriška šypsena klausydavosi mano gimnazistiškų atsakymų. Prisimenu kitą juoką: pirmajame fakulteto kurse buvau studenčių pramintas „diplomatu“ (turėjau kunigo Stasio Masilionio padovanotą liuksusinį odos portfelį). Mane nustebino tai, kad jau tremtyje buvęs mano dekanas prof. Stasys Žymantas sakė, jog buvo nužiūrėjęs kelis studentus, tarp jų ir mane, užsienio tarnybai ateities laisvoje Lietuvoje. Ši žinia jaudinančiai šildė mano širdį.“
(V. A. Dambrava)
-
„Lietuvių dienos = Lithuanian days“. Los Angeles, 1987, nr. 2.
„Jokio specialaus planavimo iš mano pusės nebuvo: vienos pareigos kažkaip natūraliai vedė prie kitų. Grįžęs į Vašingtoną, kritišku JAV metu buvau paskirtas radijo programų produkcijos vadybai Lotynų Amerikos divizijoje. Šiame darbe lydėjo sėkmė, ir atėjo siūlymas grįžti užsienio reikalų tarnybon. Išlaikęs egzaminus buvau priimtas į diplomatinės tarnybos rezervą. Po to buvo paskyrimai į Vietnamą, Boliviją ir Meksiką su tarnybiniais paaukštinimais ir nuolatinės diplomatinės karjeros suteikimu. Argentinoje gavau bene svarbiausią savo karjeros pakėlimą su solidžia alga vyriausybės etatuose.
Tai šitaip tapau lietuvių politinės kultūros puoselėtoju ir Lietuvos teisių gynėju už išeivijos ribų.“
(V. A. Dambrava)
-
Vytautas Antanas Dambrava. Viešoji diplomatija. Vilnius: Du Ka, 1997.
„Naujojo informatikos amžiaus iškilimas skiria dabartinį metą nuo ankstesnių politinių ir ekonominių etapų. Palydovinė televizija, skaitmeniniai signalai, pluoštiniai šviesolaidžiai, nauja spaudos technologija radikaliai pakeitė prieš pusę šimto metų naudotą komunikacijos technologiją, informacijos apimtį ir perdavimo greitį. Komunikacijos revoliucijai sutrumpinus laiką ir nuotolį, pasikeitė politinio žaidimo taisyklės. (...) vien tradicinė diplomatija nėra pajėgi užtikrinti taikaus tautų sambūvio. Viešoji diplomatija, kurios tikslas yra tiesiogiai bendrauti su kitų tautų žmonėmis, tapo būtinu tarptautinių santykių komponentu.“
(V. A. Dambrava)
-
V. A. Dambrava įteikia skiriamuosius raštus Ispanijos karaliui Juan Carlos I, 1999 m.
1992–1999 m. V. A. Dambrava buvo Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Venesuelai (taip pat atstovas Kolumbijai, Argentinai, Brazilijai ir Urugvajui).
1999–2004 m. – LR nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Ispanijai (taip pat Marokui ir Andorai).
„Tai [V. A. Dambrava] buvo radinys. Aukso gabaliukas.“
(Vytautas Landsbergis)
