Parodos

YIVO bičiuliai (פֿרײַנט פֿון ייִוואָ). Vilniaus YIVO institutas ir tarpukario žydų pasaulis

  • Bericht.jpg

    YIVO bendradarbių – Vilniaus geto kalinių ataskaitos apie žydų knygų ir dokumentų rūšiavimą, vykdytą Alfredo Rozenbergo štabo įsakymu. 1942-1943 m.

    Šiandien – džiūgavimo diena. Pagalbininkas atėjo besišypsodamas. YIVO gyvouja toliau – už okeano. Jis man perpasakojo užsienio laikraščio pranešimą apie [YIVO Niujorke] šį sausį įvykusią konferenciją. Koks emocinis pakilimas. /.../ Papasakojau keliems žmonėms, buvusio YIVO bičiuliams, jie visi laimingi. Man trūksta žodžių savo audringiems jausmams išreikšti. Štai taip, pasaulio Valdove, nyksta mediniai pastatai, o Tu perkeiti juos į mūrinius rūmus. 


    Vilniaus YIVO vieno iš direktorių Zeligo Kalmanovičiaus dienoraštis, Vilniaus getas, 1943 06 11   

     

    Per Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus YIVO nustojo egzistuoti, didelė dalis jo bendradarbių žuvo. Tačiau Niujorko filialas tęsė veiklą ir tapo pagrindinis.

  • sasiuviniai.jpg

    Išgyvenusių Vilniaus intelektualų memorandumas dėl YIVO instituto atstatymo, siųstas sovietų valdžios atstovams. 1944 11 05 (institutas nebuvo atstatytas)

    Greta mūsų tautos sunaikinimo, YIVO gedi ir dėl atskiros tragedijos. Rytų Europos žydų bendruomenės, į kurios poreikius atsakydamas atsirado YIVO, beveik nebėra. Nebėra bene visų YIVO korespondentų, kurių buvo tūkstančiai iš šimtų miestų ir miestelių, sudariusių YIVO struktūros pamatus. Nebėra bene visų tų žmonių, kurie kasdieniu darbu kūrė YIVO ir įkvėpė ji savo kūnais ir sielomis. 

     

    /.../

     

    Turime tapti sunaikintos Europos žydų tautos ambasadoriais.

     

    Maksas Vainraichas, Niujorkas, 1944 m.