-
YIVO leidiniai: Cemacho Šabado autobiografija (Paryžius, 1935), ir žurnalas „Žydų meno sąsiuviniai“ (Vilnius, 1936)
YIVO kūrėjai buvo pasiryžę pakelti jidiš kalbos ir kultūros prestižą ne tik tarp žydų, bet taip pat – o gal ypač – pasaulio mokslo bendruomenėje. /.../ Jidiš laikyta liaudies kultūros, o ne aukštų intelektinių siekių raiškos priemonė. YIVO ryžosi pakeisti tiek šį įvaizdį, tiek tikrovę.
Lusy S. Dawidowicz, „Iš tos vietos ir laiko: atsiminimai, 1938-1947“
-
Maksas Vainraichas. Juodieji taškeliai (knyga apie abėcėlę). Vilnius, 1939 m.
Ilgalaikėje perspektyvoje YIVO siekis – tapti pagrindine viso pasaulio jidiš kalbančiųjų bendruomenės moksline institucija, akademija, apimančia visas žmonijos žinių sferas.
Maksas Vainraichas, 1929 m.
