-
Marija Urbšienė-Mašiotaitė su Mašiotų šuneliu Pikiu Konstancijos Jablonskienės bute
„Portretą tarpukario laikotarpiu buvo galima pasidaryti ne tik fotoateljė, bet ir namų sąlygomis. Asmeninėje aplinkoje darytose portretinse nuotraukose rašytojai, dailininkai ar kiti visuomenės nariai dažnai pozuoja pabrėždami savo asmenybę, darbo pobūdį: pozuojama prie rašomojo stalo, darbo kambaryje ar bibliotekoje, dirbtuvėse. Zita Pikelytė tokius atvaizdus įvardija portretais-teiginiais, kai asmenys pasirenka daiktus ir aplinką, geriausiai reprezentuojančius jų gyvenimo būdą. Populiarumo nestokojantys tarpukario fotografijos tyrimai atskleidžia nematytus archyvus, papildo esamą medžiagą naujais faktais apie šiuo laikotarpiu kūrusius ir gyvenusius menininkus, ypač apie jų susidomėjimą fotografija ir (auto)portretinių (at)vaizdų kūrimą“.
Viktorija Bruneizerytė
