Pats ankstyviausias iki šiol žinomas leidimas vykdyti archeologinus tyrimus dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo išduotas E. Volteriui 1888 metais. 1888 ir 1889 metais jis vyko į ekspedicijas Vilniaus ir Kauno gubernijose. Jų metu buvo ištyrinėta daugelis pietų Lietuvos V-XVII a. kapinynų ir piliakalnių. Prie archeologinių tyrinėjimų E. Volteris grįžo jau gyvendamas Lietuvoje. 1919 m. sudarius Valstybinę archeologinę komisiją, jis tapo jos nariu, o 1920 m. išrinktas pirmininku. Nuo 1926 m. E. Volteris tyrinėjo Dovainonių kapinyną, Apuolės piliakalnį ir kapinyną, Kauno pilį, Lapių senkapį, Pašušvio, Guronių, Viešvilės, Smilgelių, Šlienavos, Mazūrų, Juozaičių kapinynus, žvalgė Lapių, Laumėnų akmens amžiaus gyvenvietes, Gotasverderio piliavietę. Gausi tyrinėjimų medžiaga buvo skelbiama periodiniuose leidiniuose, pranešimuose bei mokslo darbuose. 1920 m. sausio 23 d. E. Volteris išrenkamas Kauno miesto muziejaus direktoriumi. Vadovaudamas muziejui daugiausiai dėmesio skyrė numizmatikai, Kauno istorijai, archeologiniams radiniams, rūpinosi vertingų knygų įsigijimu. Paminėtina ir E. Volterio veikla paminklosaugos srityje. Dar 1918 m. prie Vyriausiosios lietuvių tarybos Petrograde suburta profesoriaus vadovaujama komisija pradėjo registruoti į Rusiją išvežtas Lietuvos kultūros vertybes. Būdamas Lietuvos centralinio knygyno vedėju, jis siuntė raštus į istorinį muziejų Maskvoje, į Vitebską, Mogiliovą su prašymais grąžinti prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir anksčiau išvežtas knygas, rankraščius ir kitas vertybes. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijai buvo pateiktas ne vienas E. Volterio parengtas projektas kaip inventorinti, tyrinėti, saugoti ir prižiūrėti krašto kultūros paminklus.
-
Eduardo Volterio laiškas Aleksandrui Račkui. Kaunas, 1934 rugpjūčio 11.
Prof. Eduardo Volterio laiške Aleksandrui Račkui (1893-1965) rašoma apie Šančių lobio radinius.
1933 m. kovo 24 d. Šančiuose, Nemuno pakrantėje, buvo rastas vėlyvųjų viduramžių monetų lobis. Kauno miesto muziejaus direktoriaus E. Volterio pastangomis šis lobis buvo supirktas ir papildė muziejaus kolekciją.
-
Kodėl reikėjo pirmon eilėn ištirti Apuolės piliakalnį? Kaunas, 1931. E. Volterio autografas.
1931 m. „Naujojoje Romuvoje“ išspausdinto straipsnio „Kodėl reikėjo ištirti Apuolės piliakalnis?“ juodraštis.
-
1932 m. Kauno pilies kasinėjimai. Kaunas, 1932.
1932 m. Lietuvos spaudoje pasirodė Eduardo Volterio straipsniai: „Įdomūs Kauno pilies kasinėjimai“ („Lietuvos aidas“, 1932 liepos 29, nr. 170), „Kauno pilies palaikų beieškant“ („Studentų balsas“, 1932 birželio 10, nr. 9), „Senojo Kauno tvirtovės likimas (kasinėjimų tikslas ir kryptis)“ („Naujoji Romuva“, 1932, nr. 30-31).
-
Apie senovės paminklų ir senienų apsaugą. Kaunas, 1930-1933. E. Volterio autografas.
Ištrauka iš Eduardo Volterio pastabų apie senovės paminklų apsaugą:
„Valstybės Archeologijos Komisijos siekis ne tik yra saugoti su valstybės administracijos pagalba nuo išnaikinimo ir sugaišinimo visą Lietuvos dvasišką turtą, laikydama savo globoje visus L[ietuvoje] esančius praeities paminklus ir liekanas, kaip antai piliakalnius, aukų kalnus, kapinynus, senovės bažnyčias (sinagogas, cerkves, tvirtoves) ir rūmus...archyvus, valst[ybinius] dokumentus ir knygynus“.
-
Eduardas Volteris su archeologinės ekskursijos dalyviais. Birštonas, 1939.
Eduardo Volterio archyve saugoma ši nuotrauka, kurios kitoje pusėje E. Volterio ranka surašyti Archeologinės ekskursijos Birštone dalyviai: „Simonaitytė Eva rašytoja iš Klaipėdos krašto, Stikliorius visuomenės veikėjas iš Klaipėdos krašto, Rimša dailininkas skulptorius, Papečkys visuomenės veikėjas, Pautienius, Šimonis...“. Tai 1939 m. įvykusios ekspedicijos, kuriai vadovavo 83 metų sulaukęs profesorius ir kurios metu apžiūrėti ties Birštonu buvę pylimai bei įvairūs radiniai.
