Eduardas Volteris. Gyvenimas dokumentuose

Lietuvos nacionalinės bibliotekos idėja, pradėjusi formuotis dar XIX amžiaus pradžioje, realiai įgyvendinti pradėta 1919 metais. Tų metų sausio mėnesį Švietimo liaudies komisariatas, vadovaujamas Vaclovo Biržiškos, buvusią Vilniaus viešąją biblioteką perorganizavo į Lietuvos centrinį knygyną, o jam vadovauti pavesta prof. E. Volteriui. Šį darbą jis pradėjo 1919 m. sausio 30 d., biblioteka pradėjo veikti vasario 1 dieną. Nors pradžia buvo nelengva – reikėjo ieškoti patalpų, suburti darbuotojus, ieškoti lėšų fondų papildymui ir t.t., nuveikta stebėtinai daug. Suinventorinta ir sukataloguota per 2,5 tūkst. pavadinimų knygų, sutvarkyti buvusios Vilniaus viešosios bibliotekos fondai, užmegzti ryšiai su leidėjais, mokslo įstaigomis, redakcijomis, stengiantis įsigyti trūkstamus leidinius, bandoma susigrąžinti per Pirmąjį pasaulinį karą ir anksčiau išvežtas knygas, rankraščius, kitas vertybes. Tačiau 1919 m. balandžio 21 d., lenkų legionieriams okupavus Vilnių, darbas nutrūko. Pasitraukęs į Kauną pirmasis bibliotekos direktorius E. Volteris bibliotekos kūrimo darbą pradėjo iš naujo, dabar jau 1919 m. gruodžio 20 d. Laikinosios vyriausybės įsakymu įsteigtame Centraliniame valstybės knygyne Kaune. E. Volteris bibliotekai vadovavo iki 1922 m. vasario 1 d.