Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė

Icchoko Mero pagrindinės kūrybos temos – holokaustas, tragiškas žydų likimas vokiečių okupacijos metais, lietuvių ir žydų santykiai. Šios temos I. Mero prozoje kūrybiškai, įtaigiai varijuojamos: derinama avangardizmo estetikos principai bei žmogaus egzistenciniai išgyvenimai. Lietuvoje parašytuose romanuose kūrėjas nesistengia tikrovės įvykių atkurti nuosekliai, su natūralistiniu konkretumu. Jam svarbiausia išryškinti tų įvykių prasmę. Romanai dažnai sukomponuoti iš atskirų, kartais savarankiškų apsakymų. Rašytojas neretai naudoja pasakos, baladės bei fantastikos elementus. Tai būdinga ankstyvajai rašytojo kūrybai. I. Mero kuriamas personažas išsaugojęs žmogiškumą, orumą, vidinę laisvę net tragiškiausiomis sąlygomis. Tai ryšku jo romanuose „Lygiosios trunka akimirką“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Mėnulio savaitė“. Moderniame, daugiasluoksniame I. Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“ pasakojama sukrečianti geto istorija, pakylėjama iki universaliausių filosofinių bei etninių klausimų. Pats sudėtingiausias rašytojo romanas – „Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius“. Jame atsisakoma vientiso siužeto, o pirmenybė teikiama individualiems išgyvenimams ir universaliems patyrimams. Literatūros kritikas Vytautas A. Jonynas apie šį romaną rašė, jog tai „kūrinys, kurio iki šiol lietuvių literatūroje nebuvo“.

Plačiau: Vytautas A. Jonynas, „Aš noriu gyventi, gyventi, gyventi...“, Tėviškės žiburiai, 1977, saus. 13, p. 7.

„Sara“ – pirmasis kūrėjo romanas parašytas Izraelyje, išgyvenus šalyje dešimt metų. Romane simboliškai vaizduojamas žydės moters (tautos) patirtys Šešių dienų karo metu. Išeivijos kritikė Violeta Kelertienė, paskelbusi išsamią šio romano recenziją, klausia: „Gal Sara – pamoka ir lietuvių tautai?“.

Plačiau: Violeta Kelertienė, „Ne lytinis, o politinis romanas", Metmenys,  1982, Nr. 44, p. 191.

Vėliau Čikagoje išleistas novelių rinkinys „Apverstas pasaulis“. Jo pagrindu, pridėjus naujų tekstų, sudaryta knyga „Stotelė vidukelėj“. Meras visada rašė tik lietuviškai, tačiau jo kūryba žinoma pasaulyje. Proza išversta į daugiau nei dvidešimt pasaulio kalbų, autorius taip pat sulaukęs palankių recenzijų prestižiniuose pasaulio literatūros žurnaluose.

Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomi Icchoko Mero grožinės kūrybos vertimai. Dauguma jų yra padovanojęs pats autorius.