Parodos

Lietuvių išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990 metų

  • Internetinė erdvė.png

    Pastaraisiais dešimtmečiais didžioji dalis informacijos priemonių ėmė keltis į skaitmeninę erdvę ir iš esmės pakeitė savo formatą. Informacijos pateikimas internete tapo patrauklus dėl kur kas didesnio operatyvumo, lankstumo, mažesnių sąnaudų. Natūralu, kad dauguma išeivijos spausdintinių leidinių irgi perėjo prie skaitmeninio formato arba kurį laiką gyvavo (ar tebegyvuoja) paraleliai. Kūrėsi informaciniai portalai, bendruomenių svetainės, irgi atliekančios informacijos perteikimo funkciją.

    Šioje parodos dalyje pristatome keletą ryškesnių užsienio lietuvių bendruomenių (ne vien tų, kurias tradiciškai laikome lietuvių išeivija) svetainių bei nepriklausomų informacinių portalų – tuos, su kurių kūrėjais ar puoselėtojais pavyko susisiekti ir gauti patikimos informacijos. Būtent dėl komunikacinių trukdžių negalėjome apžvelgti kai kurių tikrai įdomių ir aktyvių interneto svetainių, kaip antai Brazilijos lietuvių portalo portugalų kalba.

    Aktyviausiai interneto svetainės buvo kuriamos 2005–2010 m. Šią iniciatyvą skatino ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės skiriama parama informacinių interneto puslapių kūrimui. Iš pačių pirmųjų paminėtina 2000 m. įkurta Švedijos lietuvių bendruomenės interneto svetainė. Kartais technologijos netgi paskatindavo bendruomeniškumą, taip įvyko Liuksemburge – asmenine iniciatyva įkurta svetainė lietuva.lu tapo akstinu įsteigti oficialią Liuksemburgo lietuvių bendruomenę.

    Vis dėlto technologinė pažanga daro savo: internetinę žiniasklaidą pamažu keičia socialinė: tinklaraščiai, socialiniai tinklai, diskusijų forumai, – leidžianti vartotojams ne tik skaityti, bet ir dalyvauti kuriant informaciją, dalytis ja, bendrauti. Tai savaime sukuria konkurenciją statiškiems informaciniams portalams. Ypač tai ryšku tose užsienio lietuvių bendruomenėse, kurių svetainių puoselėjimas yra vieno ar kelių entuziastų laisvalaikio veikla. Gal todėl daug svetainių yra pasyviai prižiūrimos arba išvis nustojusios gyvuoti, o bendruomenių komunikacija persikelia į socialinius tinklus. Nors yra ir optimistinių pavyzdžių: štai Estijos lietuvių bendruomenė šiemet mini įkūrimo 40-metį, tačiau jų interneto svetainė įsteigta tik prieš trejus metus ir yra labai svarbus koncentruotos informacijos šaltinis Estijos lietuviams. Aktyviai veikia net kelios lietuvių interneto svetainės Ispanijoje, JAV ir kitur. Gyvybingesnės išlieka tos svetainės, kuriose įdiegta papildomų funkcijų – parodoje pristatome labai gražų Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijos svetainės pavyzdį.

  • LBŠ_3.jpg

    Lietuvių bendruomenės Švedijoje interneto svetainė, 2020 m.

    Lietuvių bendruomenės Švedijoje interneto svetainė

    www.lietuviai.se


    1996-ieji – esminio lūžio metai Lietuvių bendruomenės Švedijoje[1] gyvenime. Augant komunikacijos poreikiui, tais metais švedo Jörgeno Städje dėka buvo sukurta el. pašto konferencija, pavadinta „Lit-listu“ (lietuvių sąrašu). „Lit-listas“ gyvuoja iki šiol, turi apie 400 narių, jį nuo pat pradžių administruoja Audronė Vodzinskaitė-Städje. Per „Lit-listą“ siunčiama informacija apie Lietuvių bendruomenę Švedijoje, Lietuvos Respublikos ambasados Švedijos Karalystėje renginius, privačios užklausos dėl darbo, būsto ar kitais klausimais.

    Dar platesnes informacijos sklaidos galimybes atvėrė 2000 m. sukurta Lietuvių bendruomenės Švedijoje interneto svetainė. „Svetainėje lietuvių, švedų ir anglų kalbomis buvo skelbiama informacija apie Lietuvių bendruomenę Švedijoje: statutas, valdyba, renginiai, darbo grupės (Moterų klubas, Mokyklėlė, Šokių kolektyvas, Informacinė), informacija apie ambasados renginius, apie Lietuvos geografiją ir istoriją, lietuvių literatūros vertimus į švedų kalbą. Turiniu rūpinosi Lietuvių bendruomenės Švedijoje valdyba ir bendruomenės nariai. Iš svetainės nuorodos vedė į „Saulės“ mokyklos, o nuo 2004 m. – ir į šokių kolektyvo „Baltija“ svetainę. Svetainė bendruomenei nekainavo, jos rėmėjas buvo J. Städje. Pirmoji Lietuvių bendruomenės Švedijoje ir „Saulės“ mokyklos interneto svetainės gyvavo iki maždaug 2008 m.“, – prisimena svetainės iniciatorė ir puoselėtoja A. Vodzinskaitė-Städje.

    Gausėjant bendruomenei, nutarta svetainę atnaujinti. 2007 m. vasarį buvo paleista naujoji Lietuvių bendruomenės Švedijoje svetainė, tebegyvuojanti iki šiol. Jos iniciatoriai ir kūrėjai – Darius Jakonis ir Eleonora Jonušienė, svetainės kūrimą finansavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės. Svetainė tapo lankstesnė, atsirado diskusijų forumas, nuotraukų galerija. Labai informatyvus svetainės puslapis „Bendruomenė“, kuriame pateikiama Švedijos lietuvių statistika pagal amžių, lytį, išsilavinimą ir kt.

    2009 m. užfiksuota 100 000 apsilankymų svetainėje, daugiausia lankytasi diskusijų forume. Tik pusės lankytojų būta iš Švedijos, kiti – iš Lietuvos, JAV ir kitų valstybių[2]. Svetainės administratoriai nuolat ją tobulina: rengia apklausas, renka pasiūlymus svetainei tobulinti ir plėsti. Šiuo metu svetainė taip pat yra atnaujinama.


    Plačiau apie Lietuvių bendruomenės Švedijoje informacijos sklaidą 1995–2011 m. skaitykite čia.



    _________________________________________________________

    [1] Dėkojame Audronei Vodzinskaitei-Städje ir Dariui Jakoniui už malonų bendradarbiavimą ir suteiktą informaciją.

    [2] Plačiau susipažinti su svetainės veikla 2007–2010 m. galima čia. 

     

  • ŠLB_3.JPG

    Naujausia Šveicarijos lietuvių bendruomenės svetainė, 2020 m.

    Šveicarijos lietuvių bendruomenės interneto svetainė

    http://lietuviai.ch


    Šveicarijos lietuvių bendruomenė internetą kaip susižinojimo priemonę pasitelkė XXI a. pradžioje, Viliui Zabulioniui sukūrus adresatų sąrašą (angl. mailing list) Šveicarijoje gyvenantiems tautiečiams. Per daugelį metų buvo sukauptas nemažas archyvas, kuriame galima rasti informacijos tiek apie bendruomenės renginius, tiek apie krepšinį ar „Eurovizijos“ konkursą. Būtent dėl šio konkurso 2006 m. tarp sąrašo dalyvių kilo tokia karšta diskusija, kad kai kurie jų Viliaus paprašė išbraukti iš sąrašo, nes kiekvieną rytą elektroninio pašto dėžutę užplūsdavo laiškai konkurso tema.

    Interneto svetainės lietuviai.ch „krikštamote“ laikoma Diana Brunner, kuri 2003 m. sausį užregistravo bendruomenės svetainę. Pati svetainė pradėjo veikti tais pačiais metais Vasario 16-osios proga. 2008 m. pradžioje V. Zabulionis įdiegė šiuolaikiškesnę turinio valdymo sistemą, o redaktoriaus pareigas pradėjo eiti Ilona Katkienė. Šveicarijos lietuvių bendruomenės svetainėje skelbiama vietos lietuvius dominanti informacija, kalbinami renginių organizatoriai, kuriems dažniausiai nebelieka nei laiko, nei fizinių jėgų patiems paskleisti žinią apie nuveiktus darbus. „Svetainė supaprastino bendruomenės būrimą, internetinės apklausos padėjo suprasti Šveicarijos lietuvių poreikius, – pabrėžia jau 12 metų savanoriškais pagrindais redaktoriaus pareigas einanti I. Katkienė, – o elektroninė registracija į Šveicarijos lietuvių bendruomenės renginius tapo tokia populiari, kad dabar vos vienas kitas registruojasi į šventes telefonu.“

    2010 m. Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdyba nusprendė suskaitmeninti visus laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios“ numerius. Šiandien visus juos – nuo pirmojo, 1951 m. spausdinimo mašinėle surinkto, iki vėliausio, išleisto 2018 m., galima skaityti internete arba atsisiųsti PDF formatu. 2018 m. Šveicarijos lietuvių bendruomenė žengė dar vieną žingsnį – prisijungė prie socialinio tinklo „Facebook“, o 2020 m. interneto svetainė dar kartą atsinaujino ir išgražėjo, kviesdama visus Šveicarijoje gyvenančius lietuvius jungtis į būrį ir kartu švęsti lietuvybę[1].

    _________________________________________________________

    [1] Dėkojame Šveicarijos lietuvių bendruomenės svetainės redaktorei Ilonai Katkienei už informaciją.

  • LLP_1.jpg

    Lenkijos lietuvių portalas, 2020 m.

    Lenkijos lietuvių portalas

    https://punskas.pl/


    Lenkijos lietuvių portalą, gyvuojantį jau 23 metus, įkūrė ir jam vadovauja Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius Sigitas Birgelis. „Pirmiausia gimė mintis, kad portale reikėtų sudėti visą informaciją apie veikiančias įstaigas, mokyklas, kultūros centrus. Turbūt po metų pagalvojau, kad verta kasdien į pagrindinį puslapį įkelti kokią nors žinutę, o nuo 2007 m. portale reguliariai skelbiami straipsniai. Lankomumo reitingai nebuvo dideli, bet metai po metų jie ėmė kilti“, – sako S. Birgelis. Pasak vyriausiojo redaktoriaus, šiandien portalas yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių apie lietuvius Lenkijoje bei etninių žemių lietuvių gyvenimą, jis padeda žmonėms geriau susigaudyti savo krašto gyvenime, dalyvauti visuomeninėje veikloje, reikšti nuomonę įvairiais klausimais, spręsti bendruomenės problemas. „Lenkijos lietuviams svarbu žinoti ne tik tai, kas vyksta jų pastogėje, bet ir tai, kas vyksta Lietuvoje ir kitose šalyse, – sako S. Birgelis. – Jiems svarbu tapatintis su visa lietuvių tauta.“ Todėl portale netrūksta informacijos ir straipsnių apie Lietuvos kultūros ir mokslo žmonių pasiekimus, žymias asmenybes, svarbias sukaktis, projektus ir akcijas. Daug dėmesio skiriama etnokultūros palikimui išsaugoti ir populiarinti: skelbiamos lietuvių senolių įdainuotos senos lietuviškos dainos, įrašyti etnografiniai pasakojimai. Nemaža dalis pasakojimų užrašyti dzūkų tarme – tarmiški tekstai sulaukia ne tik didelio skaitytojų susidomėjimo, bet ir dzūkiškų komentarų, jie skatina žmones puoselėti gimtąją tarmę. Portalo straipsniai, vaizdo ir garso medžiaga viešinama ir socialiniuose tinkluose: Facebook, Youtube.

    Pasak S. Birgelio, portale skelbiama informacija pasieka įvairias Europos ir pasaulio šalis, kuriose gyvena emigravę Punsko, Seinų ir Suvalkų krašto lietuviai, puoselėjantys ryšį su gimtuoju kraštu, – apie tai byloja jų gyva reakcija į skelbiamus reportažus ir straipsnius, komentarai ir patiktukai. Svetainėje apsilanko ne tik lietuviai, bet ir lenkai, todėl redaktorius stengiasi informuoti lenkų visuomenę apie Lietuvą, apie lietuvių tautinę mažumą Lenkijoje, jos kultūros savitumą ir vietos lietuvių poreikius.

    Iki 2020 m. metų birželio 15 d. Lenkijos lietuvių portalą aplankė 4 914 043 lankytojai.

    Daugiau apie Lenkijos lietuvių portalą ir redaktorių kviečiame skaityti čia.

  • VG_1.jpg

    Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijos interneto svetainė, 2020 m.

    Vasario 16-osios gimnazijos interneto svetainė

    www.gimnazija.de


    Iki atsirandant internetui, Vasario 16-osios gimnazija apie savo veiklą informuodavo keliais būdais. 1954 m. gimnazija pirmą kartą išleido metraštį, nuo 1982 m. jis pradėtas leisti kasmet. Nuo maždaug 1980 iki 2004 m. žurnalo „Pasaulio lietuvis“ skiltyje „Vasario16-osios gimnazijoje“ informaciją apie mokyklą pateikdavo mokytoja Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė. Naujienų apie gimnazijos gyvenimą sulaukdavo ir kita išeivijos lietuvių spauda Šiaurės Amerikoje, Anglijoje, Vokietijoje, Italijoje, kartais leidiniai Australijoje ir Pietų Amerikoje.

    Gimnazijos interneto svetainę gimnazija.de apie 2006 m. įkūrė tuometis direktorius Andrius Šmitas. Pasak dabartinės gimnazijos vadovybės, pradžia buvo sunki, informacijos sklaida vyko lėtai, nes buvo sunku rasti savanorių. Prie svetainės daug dirbo A. Šmitas, direktoriaus pavaduotoja Irena Sattler (Grevienė), mokytojai Ronaldas Tesnau, Bronė Lipšienė, Emilija Meikienė. Reikalai pagerėjo 2010 m., tuometei direktorei dr. Bronei Narkevičienei skyrus mokamų valandų informacijai svetainėje skleisti. Svetainei straipsnius rašė mokytoja Birutė Augustanavičiūtė, į vokiečių kalbą daugiausia vertė mokytoja Asta D’Elia. Svetainę tuo metu tvarkė gimnazijos kuratorijos pirmininkas Rimas Čuplinskas.

    2016 m. gimnazijoje pradėjus dirbti IT specialistui Robertui Lendraičiui, svetainė iš pagrindų atnaujinta – naujoje platformoje „WordPress“ įdiegta papildomų funkcijų, pritaikyti šiuolaikinio dizaino sprendimai ir kt. Nuo 2017 m. straipsnius rašo mokytojos A. D’Elia ir dr. Gabriele Hoffmann. Nuo 2019 m. visus straipsnius iš lietuvių į vokiečių kalbą ir atvirkščiai verčia mokytoja Ignė Vrubliauskaitė. Svarbių renginių akimirkas nuotraukose įamžina M. Dambriūnaitė-Šmitienė.

    2019 m. gimnazijos domenas pasipildė keletu naujų subdomenų, kurie leido svetainę papildyti aktualiu turiniu. 2020 m. įdiegta nuotolinio mokymo sistema. Iš gimnazijos svetainės galima patekti į bendrabučio mokinių puslapį, kurį nuo 2008 m. savarankiškai rengia ir prižiūri patys mokiniai. Pasak mokyklos vadovybės, ir toliau leidžiamas gimnazijos metraštis, kas mėnesį keletas straipsnių apie mokyklos veiklą pasirodo Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnale „Informacijos“, straipsniai siunčiami el. leidiniui „Švietimo naujienos“[1].

    _________________________________________________________

    [1] Dėkojame informaciją parengusiems gimnazijos direktorės pavaduotojai Irenai Sattle, mokytojoms Marytei Dambriūnaitei-Šmitienei, Astai D’Elia ir IT specialistui Robertui Lendraičiui.

  • ILP_1.jpg

    Italijos lietuvių naujienų portalo titulinis puslapis, 2020 m.

    Italijos lietuvių naujienų portalas

    www.itlietuviai.it

     
    2014 m. lapkričio 29 d. Romoje įkurta svetainė itlietuviai.it pasakoja dar vieną įdomią istoriją – apie tai, kaip Italijos lietuvių bendruomenei priklausiusi svetainė tapo nepriklausomu Italijoje gyvenančių lietuvių naujienų portalu. Pradinę svetainės idėją vystė keturi žmonės: Sima Šilingytė, Skaistė Kerušauskaitė, Ervinas Klimavičius ir Agnė Buckutė. Svetainę sukūrus darbuotis liko Agnė ir Sima. Pasak Agnės, po metus trukusio intensyvaus savanoriško darbo teko rinktis: ar sustoti, ar perkelti svetainę į kitą lygį ir plėtoti toliau. Bendru sutarimu nuspręsta nuo bendruomenės atsiskirti, tad 2016 m. gegužės 19 d. svetainė buvo perleista dviem iš jos įkūrėjų ir redaktorių – žurnalistei A. Buckutei ir interneto svetainių kūrėjai S. Šilingytei.

    Trečiojo gimtadienio proga pakalbintos redaktorės pasidžiaugė, kad jų portalas sujungė Italijos lietuvius, nebeliko atstumų, pasidarė lengviau susitikti, sužinoti, kas kur vyksta, pasidalyti komentarais, informacija, užmegzti pažintis. Portale pasakojama apie Italijoje gyvenančius lietuvius, Italiją, jos žmones ir kultūrą, skelbiamos su Lietuva susijusios naujienos, informuojama apie renginius, publikuojami lietuvių ir italų darbo, paslaugų ir kt. skelbimai. Redaktorės siekia, kad portalas taptų Lietuvą ir Italiją jungiančiu informaciniu tiltu, todėl atlikti praktikos kviečiami žurnalistikos, fotografijos, rinkodaros, informacinių technologijų, italų kalbos studentai.

    Nors šiandien Italijoje veikia 10 lietuvių bendruomenės apylinkių, iš kurių kiekviena turi savo „Facebook“ paskyras, Italijos lietuvių bendruomenė kitų svetainių neturi, visa jos informacija skelbiama portale itlietuviai.lt. Paklausta apie dabartį, A. Buckutė sako[1], kad šiuo metu svetainės veikla šiek tiek sulėtėjusi, nes tiek ji, tiek S. Šilingytė yra pasinėrusios į savo pagrindinius darbus, svetainės priežiūra joms yra pomėgis, savanorystė. Redaktorės norėtų, kad jau penkerius metus gyvuojanti svetainė ateityje taptų įdomi ne tik Italijoje gyvenantiems, bet ir šią šalį aplankantiems, kad joje atsirastų dar daugiau ir kuo įvairesnio, skirtingo formato turinio. Jų planuose – turėti svetainę ir italų kalba.

    Daugiau apie portalo itlietuviai.it istoriją ir kasdienybę Giedrės Zubrickytės interviu.

    _________________________________________________________

    [1] Dėkojame Agnei Buckutei už malonų bendradarbiavimą.

  • ILB_0.jpg

    Ispanijos lietuvių bendruomenės naujausios interneto svetainės lituanos.es titulinis puslapis, 2020 m.

    Ispanijos lietuvių bendruomenės interneto svetainė


    https://gallit.org


     
    Pirmąją Ispanijos lietuvių bendruomenės interneto svetainę lituanos.com tuometė bendruomenės valdyba užregistravo 2004 m. vasarį. Svetainę tvarkė, apie Ispanijos lietuvių bendruomenės veiklą ir renginius rašė bei kita informacija dalijosi Eglė Barskaja. 2006 m. pabaigoje svetainei nustojus veikti, buvo prarastas ir domenas, jo atgauti nepavyksta iki šiol dėl neadekvačiai didelės kainos.


    2008 m. vasarį pradėjo veikti Ispanijos lietuvių bendruomenės interneto svetainė lituanos.net, ją sukūrė ir administravo tuometė Ispanijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Ieva Čekuolytė ir valdybos narys Tomas Kriukelis. Svetainėje buvo galima rasti bendruomenės naujienų, konsulinės informacijos, naudingų nuorodų, nuotraukų, skelbimų, forumą. Ypač daug buvo kultūrinio turinio. Buvo skelbiama Ispanijos lietuvių bendruomenės istorinė medžiaga, informacija apie bendruomenės veiklą iki 2008 m. Daug dėmesio skirta svetainės dizainui. Informacija buvo skelbiama ir ispanų kalba, nuolat atnaujinama turistams skirta informacija. Svetainė veikė iki 2012 m. vidurio, vėliau ją perėmė kiti naudotojai, nesusiję nei su lietuvių bendruomene, nei su Ispanija.


    Trečiąją Ispanijos lietuvių bendruomenės svetainę lituanos.es tuometė bendruomenės valdyba 2013 m. užregistravo norėdama, kad svetainėje būtų matyti Ispanijos lietuvių bendruomenės kontaktai ir kad ji nukreiptų lankytojus į „Facebook“ grupę „Ispanijos lietuvių bendruomenė Comunidad Lituana en España“. Ši grupė, sukurta 2012 m. balandžio 20 d., tapo pagrindine virtualaus bendravimo ir keitimosi informacija vieta, tad po metų svetainė tapo neaktuali ir nenaudojama.


    Ketvirtas bandymas atgaivinti Ispanijos lietuvių bendruomenės svetainę įvyko 2015 m. kovą: Henrikas Daukantas, Ispanijos lietuvių jaunimo sąjungos iniciatyvinės grupės narys, užregistravo naują domeną ir sukūrė svetainę ispanijoslietuviai.com. Šis porą metų trukęs projektas buvo labiau mėgėjiškas, jį savo asmeninėmis lėšomis ir jėgomis vykdė pats Henrikas.


    2019 m., rengiantis 15-osioms Ispanijos lietuvių bendruomenės steigimo metinėms, vėl iškilo viešai prieinamos elektroninės platformos poreikis: norėta paskelbti Ispanijos lietuvių bendruomenės metraštį, pasidalyti bendruomenės istorinėmis nuotraukomis. Nutarta pasinaudoti Galicijos regiono svetaine gallit.org. Pamažu svetainėje imta dalytis ir kita bendruomenės informacija.


    2020 m. vasario 20 d. pavyko atgauti domeną lituanos.es ir jį užregistruoti Ispanijos lietuvių bendruomenės vardu. Šiandien lituanos.es yra pagrindinė Ispanijos lietuvių bendruomenės svetainė. Domenas ir svetainės priegloba finansuojami privačiomis lėšomis, svetainę savanoriškai prižiūri profesionalus IT specialistas.

  • LV_0.jpg

    Internetinio laikraščio „Laikai vaikams“ 2020 m. vasario numerio puslapis.

    Internetinis laikraštis jaunimui „Laikai vaikams“

    www.laikaivaikams.org

     
    Leidinio „Laikai vaikams“ redakcija 2008 m. balandį pradėtą leisti lietuvišką internetinį laikraštį, skirtą išeivijos jaunimui, pristato taip: „Mūsų laikai, Lietuvos akimis žiūrint. Skirta išeivijos jaunimui.“ Sumanymo autorė dr. Mirga Girniuvienė prisimena, kad tais metais JAV lietuvių bendruomenės Švietimo taryba sulaukė kvietimo teikti projektą, kurį finansuotų Lietuva. Iš dviejų pasiūlymų vienas buvo „Laikai vaikams“. „Internetinio laikraštėlio mintis man kilo todėl, kad prisiminiau Tėvynės pažinimo pamokas Bostono lituanistinės mokyklos aukštesnėse klasėse, kur mokytojavau, – sako M. Girniuvienė. – Duodavau mokiniams skaityti lietuviškų laikraščių (pvz., „Lietuvos rytą“). Jiems buvo LABAI sunku, ypač kliūdavo sakinių struktūra, būdavo neįveikiama. Jau tada svarsčiau, kad būtų puiku turėti laikraštėlį, kuris supažindintų mokinius su dabartine Lietuva. Juk Lietuva nėra tik tautosakos, literatūros ir senosios istorijos kraštas. Ten kunkuliuoja gyvenimas, o mūsų vaikai nuo to atitolę.“

    Vyriausioji redaktorė stengiasi, kad kiekviename numeryje būtų bent vienas straipsnelis apie Lietuvos gamtą ir aplinką, papročius, šventes, šalies pasiekimus ar pilietines akcijas ir bent vienas apie Lietuvos valstybę. Dauguma „Laikai vaikams“ skaitytojų yra lituanistinių mokyklų mokiniai, todėl laikraštėlis leidžiamas nuo rugpjūčio iki balandžio. Jį skaito išeivijos jaunimas iš Kalifornijos, Ilinojaus, Masačusetso, Niujorko, Floridos, Mičigano ir kitų valstijų mokyklų. Skaitytojai gali komentuoti jiems patikusius straipsnius – pasak M. Girniuvienės, per mėnesį jos vadovaujama redakcija sulaukia iki 20 komentarų.

    Šio metu leidinį redaguoja dr. Saulius Girnius ir M. Girniuvienė. Laikraščio techninę dalį tvarko 14-metis Simas Juknelis. Leidžia JAV lietuvių bendruomenės Švietimo taryba. 

  • LBS_1.jpg

    Los Andželo lietuvių liaudies šokių ansamblio „LB Spindulys“ interneto svetainės titulinis puslapis, 2020 m.

    Los Andželo lietuvių liaudies šokių ansamblio „LB Spindulys“ interneto svetainė

    http://www.spindulys.com


    1949 m. įkurto Los Andželo lietuvių tautinių šokių ansamblio „LB Spindulys“ interneto svetainė anglų kalba yra unikali, šeimos lėšomis išlaikoma iniciatyva. Pasak dabartinės „LB Spindulys“ vadovės Danguolės Razutytės-Varnienės, „nėra kitos mūsų ansamblio istorijos „kopijos“, tik toji, kurią galima rasti svetainėje“. Ansamblio istoriją, prasidėjusią pokario metais, kai į JAV iš karo nuniokotos Europos atvyko lietuvių tautinių šokių ir muzikos mokytoja, chorvedė Ona Razutienė (1908–1987), šiandien tęsia du jos vaikai – D. Razutytė-Varnienė ir Aloyzas (Al) Razutis.

    Ansamblio interneto svetainę apie 1999 m. sukūrė Davidas Grieze. Svetainė keletą pirmųjų mėnesių buvo neveikli, todėl jos administravimą perėmė kino režisierius A. Razutis. Jis iki šiol yra „LB Spindulio“ svetainės administratorius. Pagrindinis svetainės tikslas – skelbti naujienas, kaupti įvairią medžiagą apie ansamblį, kurti ir ateities kartoms išsaugoti jo istoriją. Pasak D. Razutytės-Varnienės, svetainės kūrimas vyko natūraliai – ji augo daugėjant informacijos apie ansamblį. A. Razučio sukurtuose svetainės skyriuose atsispindi ne tik ansamblio kasdienybė, čia apstu ir vaizdo bei garso medžiagos: nuotraukų, vaizdo ir garso įrašų. Ypač gausūs yra renginiams ir naujienoms skirti skyriai. Svetainėje galima rasti ir Pauliaus Jasiukonio, Los Andželo lietuviškų renginių dokumentininko, vaizdo archyvą.

    D. Razutytė-Varnienė, finansavusi svetainės atsiradimą ir sukurianti didžiumą svetainės turinio, ir A. Razutis yra tie du žmonės, kurių dėka „LB Spindulys“ svetainė gyvuoja jau daugiau nei 20 metų. Už svetainės grafinę pusę – logotipus ir reklamą – atsakinga Rasa Matulaitytė-Hendrickson. Be D. Razutytės-Varnienės asmeninių investicijų, svetainę padeda išlaikyti lėšos, kurias ansamblio nariai surenka įgyvendindami įvairias veiklas, kaip antai rengdami kasmetinį Los Andželo lietuvių „Blynų balių“.

    Šiuo metu svetainėje yra daugiau nei 60 susijusių puslapių, jų skaičius vis auga. „Dvidešimt veiklos metų žymi darbą, kurio svetainės lankytojai dažniausiai nemato“, – sako D. Razutytė-Varnienė. Svetainė, sukurta dar gerokai prieš socialinių tinklų atsiradimą, daugeliu atžvilgių yra precedento neturintis JAV lietuvių veiklos pavyzdys.

  • A_1.jpg

    Australijos lietuvių bendruomenės interneto svetainės titulinis puslapis, 2020 m.

    Australijos lietuvių bendruomenės svetainė

    www.australianlithuanians.org/


    2018 m. pradėjusi veikti estetišku dizainu itin akį traukianti Australijos lietuvių bendruomenės svetainė anglų kalba yra bene naujausia užsienio lietuvių bendruomenės sukurta svetainė. Nors bandymų kurti interneto svetaines tarp Australijos lietuvių būta ne vienas, deja, dėl lėšų stokos nė viena svetainė nepakilo iki kokybiškesnio, profesionalaus lygio.

    Pasak svetainės dizaino autoriaus ir administratoriaus Mindaugo Simankevičiaus, naujos svetainės sumanymas bendruomenei (konkrečiai – Gailai Muceniekaitei) kilo Lietuvai minint valstybingumo šimtmetį. Svetainės tikslas – padaryti Australijos lietuvių bendruomenę labiau matomą tiek pačioje Australijoje, tiek Lietuvoje ir visame pasaulyje, todėl svetainės iniciatorių vizija – siekis, kad naujoje svetainėje būtų matyti Australijos lietuvių bendruomenės paveldas, svarbiausia informacija apie smulkesnes Australijos lietuvių bendruomenes.

    M. Simankevičius tikisi: ateityje, užsitikrinus finansavimą, Australijos lietuvių bendruomenės svetainėje atsiras informacijos apie bendruomenę kūrusius visuomenės veikėjus, sporto entuziastus, Australijos lietuvius menininkus, skautų vadovus, chorus, lietuvių tautinių šokių grupes ir jų vadovus, moterų ir kitas Australijos lietuvių organizacijas. „Kitaip tariant, – sako svetainės administratorius, – tai būtų liudijimas apie mūsų bendruomenės raidą skaitmeninėje erdvėje.“ Svetainėje, be abejo, turėtų atsirasti ir informacijos apie Lietuvą, bet administratorius norėtų, kad svetainė netaptų dar viena į „Vikipediją“ panašia interneto erdve. „Visą dėmesį norime sutelkti į mūsų krašto išeivijos veiklą ir istoriją“, – pabrėžia M. Simankevičius.

    Naujos svetainės kūrėjų planuose – reikiamų lėšų paieška ir svetainės turinio plėtra. Visu kitu, t. y. techniniais svetainės sprendimais ir struktūra, pasak M. Simankevičiaus, jau pasirūpinta.