Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetui – 70

Šiame parodos skyriuje pateikiami Lituanistikos fakultete dirbusių ir dabar dirbančių dėstytojų išleisti mokslo darbai pagal autorių pavardžių abėcėlinį sąrašą.

Doc. G. Akelaitienės darbai.

Mokomoji knyga skiriama lietuvių kalbotyros magistro studijų studentams, klausantiems morfonologijos kursą. Joje nagrinėjama morfonologinių kaitų klasifikacija, funkcijos, o išsamiausiai aprašomi automatinės balsių kaitos atvejai. Teorija įtvirtinama praktinėmis užduotimis.

Kiti darbai:
Kazimieras Kuzavinis – kalbininkas ir pedagogas / sudarė G. Akelaitienė ir L. Kadžytė-Kuzavinienė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 239, [1] p.

Doc. dr. D. Atkočaitytės-Vaišnienės darbai.

Leidinys skirtas aukštųjų mokyklų studentams filologams, studijuojantiems lietuvių kalbos istorinę gramatiką ir besidomintiems kalbos pokyčiais nuo indoeuropiečių prokalbės iki dabartinės bendrinės kalbos. Pateikiama glausta ir sistemiška lietuvių kalbos istorijos fonetikos apžvalga: atkreipiamas dėmesys į svarbiausius garsų ir reiškinių kilmės ir raidos dalykus, pateikiamos ir palyginamos skirtingos hipotezės, jas pagrindžiantys argumentai.

Kiti darbai:
D. Atkočaitytė-Vaišnienė. Pietų žemaičių raseiniškių prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. 224 p.

Prof. V. Balsevičiūtės-Šlekienės darbai.

Studijoje nagrinėjama poetinio pasaulėvaizdžio, poezijos prasmių ir meninių struktūrų kaita.

Prof. V. Balsevičiūtės-Šlekienės darbai.

Knygoje analizuojama žemininkų kūrybos problemos, jų sąsajos su egzistencializmu, moderniąja katalikybe, jų įtaka lietuvių lyrikos modernėjimui.

Prof. V. Balsevičiūtės-Šlekienės darbai.

Knygoje analizuojama Nepriklausomoje Lietuvoje gimusi poetų karta, savo kūrybinį kelią pradėjusi ketvirtajame dešimtmetyje. Karta, siejama biografinių paralelių ir literatūrinių užmojų, prieškario ir karo metais studijavusi filosofiją ir filologiją, svajojusi apie studijas Vakarų Europos universitetuose. Išaugusi ant neoromantinės poezijos pamatų, bet pasiryžusi ją atnaujinti. Daug dėmesio skyriama pasaulėžiūros klausimams, ypač poezijos ir filosofijos sąveikai. Susiformavusi ribinėje – karo metų situacijoje. Tuoj po karo išsklaidyta Lietuvoje, bet realizavusis išeivijoje, joje gavusi savąjį žemininkų-lankininkų vardą.

Prof. V. Balsevičiūtės-Šlekienės darbai.

Ši mokomoji knyga yra parengta Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos studentams. Joje siekiama studentus supažindinti su poezijos kūrinių analizės pagrindais. Mokomoji knyga nėra paruošta vienos kurios nors metodologijos pagrindu. Joje remiamasi XX amžiaus literatūrologijos patirtimi, daugiausia — lingvistine refleksija, kuri ėmė ryškėti jau prancūzų simbolistų laikais, tapdama moderniosios lyrikos palydove. Rusų formalizmo, struktūralizmo ir semiotikos patirtis derinama su interpretacinių mokyklų galimybėmis. Teksto semantinę-struktūrinę analizę ištobulino struktūralizmas ir semiotika, teikdami keletą itin svarbių išeities pozicijų. Svarbiausia iš jų — tekstas suvokiamas kaip struktūra, kurio visi lygmenys ir elementai yra susiję, o prasmė atsiranda iš visumos. Svarbus teksto visumos jausmas, jo struktūros, vidinių ryšių atpažinimas, mokėjimas atrasti reikšmės vienetus ir jų struktūrinius santykius. Analizuojant būtina suvokti teksto elementų funkcijas ir jų tarpusavio ryšius. Reikia išmokti atsekti prasmės kūrimo „mechanizmą", atpažinti struktūrines dominantes ir jas interpretuoti. Giluminių teksto struktūrų suradimas yra vienas iš svarbiausių ir įdomiausių analizės momentų. Jos būna įvairios — mitologinės, archetipinės, simbolinės. Tokio pobūdžio analizė disciplinuoja teksto skaitymą. Svarbu suprasti, kad analizės ir galimybės, ir ribos slypi pačiame tekste, o bet kokie prasmės pasikeitimai turi būti patvirtinti raiškoje.

Prof. V. Balsevičiūtės-Šlekienės darbai.

Monografija yra skirta Juditos Vaičiūnaitės (1937–2001) kūrybai. Pirmoje dalyje pateikiama jos biografija (kilmė, genealoginės šaknys, ją formavusi aplinka) ir aptariamos estetinės pažiūros, o tolimesnės yra skirtos kūrybiniam palikimui analizuoti. Monografijoje daugiausia dėmesio skiriama Juditos Vaičiūnaitės lyrikai, bet siekiant atskleisti kūrybos visumą ir savitumą, analizuojamos ir vienaveiksmės dramos, eseistikos knyga Vaikystės veidrody, kūryba vaikams, vertimai, poetės parašyti straipsniai, recenzijos bei autobiografijos.

Prof. V. Balsevičiūtės-Šlekienės darbai.

Ši mokomoji knyga parengta Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos studentams. Joje siekiama studentus supažindinti su poezijos kūrinių analizės pagrindais. Mokomąją knygą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Pirmoje aptariamos teorinės analizės galimybės, o antroje pateikiama pavyzdžių.

Prof. P. Bražėno darbai.

Literatūros kritikos etiudai, kuriuose betarpiškai užfiksuoti kai kurie aktualesni septintojo dešimtmečio pabaigos ir aštuntojo pradžios (1968–1972) literatūrinio gyvenimo reiškiniai, ypač lietuvių tarybinės prozos raida.

Prof. P. Bražėno darbai.

Knygą sudaro du skyriai. Pirmame skyriuje autorius plačiau sustoja prie kai kurių asmenybės koncepcijos bruožų, ryškėjančių pastarojo dešimtmečio romanuose. Antrame skyriuje – straipsniai apie atskirus prozininkus, literatūros kritikus ir jų knygas.

Prof. P. Bražėno darbai.

Knygoje perteikiama 1971–1982 m. lietuvių romano kritinė analizė bei vertinimas. Plačiau aptariami iškiliausi šio žanro kūriniai, charakteringos raidos tendencijos, būdingiausi konfliktai ir charakteriai, tematinė-problematinė bei žanrinė-stilistinė įvairovė.

Prof. P. Bražėno darbai.

Monografijoje detaliai aptariama P. Cvirkos kūrybos vertinimai Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio ir tarybinių metų literatūros moksle ir kritikoje. Autorius stengiasi parodyti gyvą, bet prieštaringą rašytojo charakterį, atskleisti esminius asmenybės bruožus, neilgą, tačiau komplikuotą gyvenimo kelią, žmogiškąją ir politinę laikyseną dramatiškų istorinių pervartų laikais. Itin išsamiai analizuojamos P. Cvirkos novelės ir romanai, siekiama aiškiau suvokti rašytojo stiliaus savitumą, įminti jo kūrybos įtaigumo mįslę.

Prof. P. Bražėno darbai.

Lituanistikos fakulteto antrakursių keturių semestrų kursas, kurį apibendrintai galėtume pavadinti grožinės literatūros kūrinio analize. Po semestrą jame skirta prozai, poezijai, dramaturgijai ir semiotinei teksto analizei. Knyga skirta pradedantiesiems šį kursą. Tai mokymo metodinė priemonė, kurioje dalyko turinį bandoma susieti su didaktiniais tikslais ir praktinio žinių bei įgūdžių pritaikymo perspektyva.

Prof. P. Bražėno darbai.

Monografija apie Nacionalinės premijos laureatą Juozą Aputį – savitą novelės meistrą, apysakos žanro novatorių, praplėtusį  būtiškąjį, semantinį, psichologinį lietuvių prozos horizontą. Knygos autorius aptaria dramatišką ir komplikuotą rašytojui tekusį laiką, ryškina kultūrines ir humanistines J. Apučio aspiracijas. Ištikimas interpretacinei literatūros tyrinėjimo krypčiai bei sociokritiniam metodui, autorius kruopščiai gvildena novelių menines, etines bei socialines prasmes, aptaria stiliaus bruožus. Monografija pasitarnaus ir moksleiviui, ir mokyklos lituanistui, ir studentui bei literatūros tyrinėtojui. Visiems, kuriems rūpi literatūra.

Prof. P. Bražėno darbai.

Aktualieji literatūros raidos reiškiniai šioje knygoje atgyja vaizdingai, temperamentingai, polemiškai kalbančio kritiko straipsniuose. Jie domins visus, kuriems rūpi literatūros vertybės, ateis į talką studijuojančiam jaunimui. Tai knyga, traukianti skaitytojus į diskusiją ir savarankiškų apmąstymų lauką.

Doc. dr. L. Bučienės darbai.

Ši mokymo priemonė skiriama studentams lituanistams tobulinti praktinės skyrybos įgūdžius, bet leidiniu gali naudotis visi, kurie nori įtvirtinti mokykloje įgytus mokėjimus, pasirengti egzaminui ar tiesiog pakartoti primirštus sintaksės dalykus.

Doc. dr. L. Bučienės darbai.

Ši mokomoji knyga atitinka Lietuvos edukologijos universiteto lietuvių filologijos bakalauro studijų programą ir pirmiausia skiriama šio universiteto Lituanistikos fakulteto studentams, besimokantiems lietuvių kalbos sintaksės. Taip pat šiuo darbu galės pasinaudoti ir kitų aukštųjų mokyklų studentai, mokytojai lituanistai ir visi, kurie gilina ir papildo mokykloje jgytas sintaksės žinias.

Autorė, rašydama šį darbą, rėmėsi jau turimais akademiniais lietuvių kalbos gramatikos veikalais, Jono Balkevičiaus, Vytauto Sirtauto ir Cesio Grendos vadovėliais ir kitomis studijomis bei moksliniais straipsniais. Labiausiai orientuotasi į Vito Labučio Lietuvių kalbos sintaksę (2002), jos teorines nuostatas.

Pirmojoje knygoje mokoma žodžių ryšių ir junginių sintaksės. Vienoje vietoje glaustai ir sistemingai aptariami lietuvių kalbos žodžių junginių sintaksės teoriniai dalykai, pateikiamos metodinės rekomendacijos dėl sintaksinės analizės, užduotys ir pratimai.

Doc. dr. V. Česnulienės darbai.

Ši metodinė priemonė skirta Lietuvos edukologijos universiteto lietuvių filologijos bakalauro studijų programos studentams, studijuojantiems vieną iš svarbiausių teksto lingvistikos dalykų – formalųjį rišlumą. Tikimasi, kad šia metodine priemone pasinaudos ir kitų aukštųjų mokyklų studentai, mokytojai, – visi, kurie domisi teksto lingvistikos problemomis, ypač formaliuoju teksto rišlumu. Metodinėje priemonėje nagrinėjama formaliojo rišlumo samprata, aptariama siejimo priemonių klasifikacija, siejimo būdai, analizuojama leksinė, gramatinė ir leksinė gramatinė kohezija. Kiekvienas skyrius sudarytas iš trijų poskyrių: pirmajame pateikiami svarbiausi teoriniai dalykai, išaiškinamos sąvokos; antrajame – svarbiausios studijuotinos literatūros sąrašas, padėsiantis studentams savarankiškai suformuluoti išsamesnį, kartais galbūt ir kiek kitokį nei pateiktas leidinyje nagrinėjamo reiškinio aptarimą; trečiajame – teorinių ir praktinių užduočių, padėsiančių garantuoti tinkamo lygio ir išsamumo kohezijos išstudijavimą.

Kiti darbai:
Česnulienė V. Sudėjimo konjunkcija mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstuose. Specialybės kalba: sakinys ir tekstas: mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. p. 38–47.

Prof. V. Drotvino darbai.

Leidinyje bandoma apžvelgti K. Jauniaus gyvenimą, apibūdinti jo lingvistinę veiklą bei nuopelnus lietuvių kalbotyrai ir pateikti K. Jauniaus dialektologinius darbus.

Prof. V. Drotvino darbai.

Šioje knygoje, skiriamoje studentams lituanistams, ypač neakivaizdininkams, stengiamasi duoti svarbesniųjų tarybinės valdžios metais atliktų lietuvių kalbos tyrinėjimų apžvalgą. Čia apžvelgiama gana daug didžiai svarbių ir vertingų lietuvių kalbos mokslo ir tuo pat metu literatūrinės, arba bendrinės, kalbos praktinių darbų. Pirmoj vietoj aprašomas didysis Lietuvių kalbos žodynas, kurio jau yra pasirodę 8 tomai, — tai sudaro pusę viso žodyno, — jau esąs parengtas devintasis ir kartu redaguojamas dešimtasis tomas (jis baigiamas raide P).

Prof. V. Drotvino darbai.

Apybraižoje nagrinajama indoeuropeisto A. Šleicherio lituanistiniai darbai, apibūdinama jo lituanistinės veiklos reikšmė lietuvių XIX a. vidurio ir vėlesnei kalbotyrai. Daug vietos skiriama A. Šleicherio dviejų tomų Lietuvių kalbos vadovo šaltinių ir turinio analizei.

Prof. V. Drotvino darbai.

Šioje mokomojoje knygoje aptariamos esmingiausios semasiologijos ir leksikos kilmės bei raidos sąvokos.

Prof. V. Drotvino darbai.

Žodyno rengėjo studijoje pateikiama J. Brodovskio gyvenimo apžvalga, apibūdinama žodyno istorija ir dabartinė būklė, aptariama žodyno makrostruktūra, leksikografinio metodo bruožai apibūdinamas gramatinės informacijos pateikimas, lietuviškų atitikmenų ir jų semantikos aiškinimas.

Prof. V. Drotvino darbai.

Ši knyga skiriama dabartinės lietuvių kalbos kurso leksikologijos ir frazeologijos disciplinos atskiriems klausimams nušviesti. Ji susideda iš trijų dalių. Pirmojoje dalyje apžvelgiami leksinės ir, skyrium imant, darybinės nominacijos svarbiausieji dalykai. Antroji dalis skirta lietuvių kalbos leksikos sistemai. Trečiojoje dalyje aptariama lietuvių kalbos sistemos dalis – frazeologijos posistemė, apžvelgiamos jos semantinės kategorijos (sinonimija, polisemija, antonimija), funkcijos, kilmė ir šaltiniai.

Prof. V. Drotvino darbai.

Ši mokomoji knyga parašyta pagal Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių filologijos specialybės bakalauro studijų programą ir skiriama universiteto stacionarinio, vakarinio ir neakivaizdinio skyrių studentams, taip pat Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams lituanistams.

Prof. V. Drotvino darbai.

V. Drotvino nuopelnai reikšmingi ne tik parengiant traktatą publikacijai, pristatant autorių, bet ir – ištraukiant leidinį iš pragaištingos tylos gaubiamų knygų saugyklų: 1990 m. vienas iš dviejų žinomų egzempliorių jo surastas Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Gdanske (kito egzemplioriaus radimo garbė taip pat priklauso šių filologinės polemikos šaltinių parengėjoms – O. Aleknavičienei ir Ch. Schiller, jį aptikusioms Halėje). Mörlino traktatas –­ pirmasis kalbotyros veikalas, reikalavęs reformuoti rašomąją lietuvių kalbą pagal šnekamąją, pakvietęs visuomenę atvirai diskusijai.

Doc. dr. J. Girčienės darbai.

Lietuvių kalbos leksikos pratybų sąsiuvinis skiriamas VPU ir kitų aukštųjų mokyklų lituanistams, kitiems filologams, ypač vertėjams bei redaktoriams, norintiems pagilinti su neologijos problematika vienaip ar kitaip besisiejančių mokslo sričių – leksikologijos, žodžių darybos, stilistikos, kalbos kultūros žinias bei teksto redagavimo ir tvarkybos įgūdžius. Knyga gali naudotis ir kitų specialybių studentai, siekiantys geriau susipažinti su naująja specialybės – ekonomikos, muzikos, kompiuterijos, kulinarijos, sporto ir kt. – leksika. Sudarant pratimus stengtasi pateikti kuo įvairesnių tekstų bei jų fragmentų, kaip įmanoma geriau atspindinčių įvairialypę naujosios – 1990–2007 m. – lietuvių kalbos leksikos vartoseną.

Doc. dr. J. Girčienės darbai.

Žodynėlyje teikiamos sunormintos 82 svetimkilmių sūrių pavadinimų formos (apsvarstytos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos), atitikmenys anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, kilmė ir apibrėžtys, duodama iliustracinių pavyzdžių. Neteiktini variantai teikiami informaciniais sumetimais mažesniu pasviruoju šriftu po ženklo x abėcėlės tvarka, pvz.: maskarpònė x mascarpone, mascarponė, maskarpone ir kt. Patogumo dėlei pateiktos ir sūrių pavadinimų įvairiomis kalbomis rodyklės.

Kiti darbai:
Girčienė J. Naujųjų skolinių atitikmenys: struktūra ir vartosena. Vilnius: LKI, 2005. p. 190.
Girčienė J. Naujoji lietuvių kalbos leksika: teorija ir praktika. Vilnius: Edukologija, 2012. 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM).

Prof. A. Girdenio darbai.

Knygoje dėstoma lietuvių kalbos tyrimams pritaikyta klasikinės fonologijos teorija, sintezuojanti pagrindinių struktūrinės kalbotyros krypčių – ypač Kopenhagos ir Prahos mokyklų teorines idėjas ir konkrečius tyrimo metodus. Aiškinant fonologijos sąvokas ir fonologinių elementų nustatymo bei klasifikavimo principus pirmiausia remiamasi lietuvių kalbos ir jos tarmių faktais. Plačiai panaudojami ir kitų kalbų duomenys (jie dažniausiai sudaro tipologinį foną atitinkamiems lietuvių kalbos reiškiniams). Ji skiriama įvairių krypčių humanitarams, ypač kalbotyros krypties mokslininkams, doktorantams, magistrantams, vyresniųjų kursų studentams.

Prof. A. Girdenio darbai.

Knygoje pateikiami autentiški vienos šiaurės žemaičių telšiškių šnektos tekstai, iššifruoti iš magnetofono įrašų, darytų Mažeikių rajono Tirkšlių apylinkėje. Knyga skirta kalbininkams, folkloristams, etnologams ir apskritai visiems, kas domisi gyvąja kalba ir etnine kultūra.

Prof. A. Girdenio darbai.

Pataisytas ir papildytas 1991 m. Šiaulių Titnago spaustuvėje išspausdintų Žemaičių rašybos patarimų leidimas.

Prof. A. Girdenio darbai.

Knygoje dėstoma lietuvių kalbos tyrimams pritaikyta klasikinės fonologijos teorija, sintezuojanti pagrindinių struktūrinės kalbotyros krypčių – ypač Kopenhagos ir Prahos mokyklų – teorines idėjas ir konkrečius tyrimo metodus, atsižvelgta ir į gausius rusų fonologų darbus. Aiškinant fonologijos sąvokas ir fonologinių elementų nustatymo bei klasifikavimo principus pirmiausia remiamasi lietuvių kalbos ir jos tarmių faktais, stengiamasi išspręsti visas svarbiausias jų fonologinės sandaros problemas, kritiškai įvertinti su jomis susijusią mokslinę literatūrą. Plačiai panaudojami ir kitų kalbų duomenys, dažniausiai sudarantys tipologinį foną atitinkamiems lietuvių kalbos reiškiniams. Knygos pabaigoje pridedamas platus cituojamos literatūros sąrašas (950 pavadinimų), o Prieduose pateikiamos kelios lentelės ir svarbesni fonostatistikos duomenys. Knyga skiriama įvairių krypčių humanitarams, ypač kalbotyros krypties mokslininkams, doktorantams, magistrantams, vyresniųjų kursų studentams.

Prof. A. Girdenio darbai.

Leidinys parengtas remiantis gausia tarmine medžiaga, sukaupta 1974–1979 m. Jis skiriamas labai įdomiai, bet palyginti mažai ištirtai šiaurės žemaičių patarmei – žemaičių dzūkams, kurių pagrindiniai bruožai šiuo metu jau beveik išnykę. Kadangi beveik visi pateikėjai jau mirę, knygą jau galima laikyti ir paminklu jiems, kalbėjusiems į mikrofoną tokia gyva, sodria, savita ir turtinga kalba, kokios jau niekada nebeišgirsime. Rinkinį papildo du perspausdinami moksliniai straipsniai, skirti pačioms ryškiausioms ir sparčiausiai nykstančioms tarmės ypatybėms – žemaičių dzūkavimui bei jo kilmei ir specifinio tarmės balsio kiekybei.

Knyga skiriama kalbininkams, tautosakininkams, etnografams bei etnologams, taip pat humanitarinių specialybių studentams bei doktorantams – apskritai visiems, kuriuos domina gyvoji kultūra. Ji gali būti pravarti ir grožinės literatūros kūrinių kalbos ir stiliaus tyrėjams.

Prof. A. Girdenio darbai.

Knyga parengta remiantis kelių gretimų šiaurės žemaičių telšiškių šnektų – Skuodo, Mosėdžio, Barstyčių – medžiaga, kuri rinkta 1973–1991 metais. Tarminiai tekstai pateikiami specialia fonetine rašyba ir išsamiai komentuo­jami. Beveik visi tada įrašyti tarmės atstovai dabar jau mirę, todėl visi jų pasakojimai apie praeitį ar autentiški tautosakos tekstai laikytini ne tik kal­bos, bet ir etninės kultūros paminklu. Gaila, kad patys tarmės įrašai dėl tų laikų techninių aplinkybių nėra išlikę. Pateikėjų vardai ir pavardės skelbiami remiantis knygos autoriaus pomirtine valia. Knyga skiriama pirmiausia lin­gvistams, bet ji bus naudinga ir tautosakininkams ar etnologams. Literatūros istorikus turėtų sudominti itin gyvai perteikiami atsiminimai apie žymų mūsų poetą Vytautą Mačernį. Tekstais su komentarais galės naudotis humanitarinių specialybių studentai ir doktorantai.

Prof. V. Juknaitės-Baltrūnienės darbai.

Ugniaspalvę lapę sudaro apysaka ir keletas apsakymų, veikiau novelių, kurios pasėja pagrindinį grūdą neįkainojamoje autorės kūryboje. Ugniaspalvė lapė pasakoja apie mergaitę Dinutę, kuri mokosi internate, bet retsykiais grįžta namo. Mergaitė ligota, jautri, bet toli gražu nekvaila, turi stulbinamą vaikišką pajautimą, žino, kas yra gerai, o kas yra blogai. Štai čia V. Juknaitė jau analizuoja vaiko psichologiją, eina į pasibaigiančio saugaus pasaulio ribų supratimą vaiko galvelėje. Pasakojimas gana šakotas, čia nuklystama ir apie motinos santykius su ją palikusiu vyru, čia skiriama dėmesio seneliui, kuris merdėdamas bando pasidžiaugti vaizdiniais pro langą ir t. t.

Prof. V. Juknaitės-Baltrūnienės darbai.

Romanas Šermenys liudija agrarinės kultūros pabaigą. Būtent ši Vandos Juknaitės knyga pradeda naują lietuvių moterų literatūros etapą. Romano pasakojimo ašis - Selenių šeima. Pasakojama pagrindinės veikėjos Mildos istorija. Patirdama tradicinės kaimo bendruomenės nykimą, Milda bando sujungti senąjį ir naująjį pasaulį. Žemdirbių kultūros išbandymas per penkiasdešimt okupacijos metų vaizduojamas moters akimis, nes būtent moteris yra agrarinės kultūros centrinė figūra.

Prof. V. Juknaitės-Baltrūnienės darbai.

„Stiklo šalis – tai apysaka apie tikrovę, kurios neįmanoma verbalizuoti, kuri lieka už žodžių“, – teigia rašytoja. Tai kūrinys apie moters pasaulį, jos buitį bei dramatišką būtį. Neseniai antrą kūdikį pagimdžiusi moteris gyvena tarsi stikliniame pasaulyje, kuris bet kurią sekundę gali sudužti.

Prof. V. Juknaitės-Baltrūnienės darbai.

Prof. V. Juknaitės-Baltrūnienės darbai.

Į knygą sudėti per nepriklausomybės dešimtmetį rašyti straipsniai, esė, interviu, jie sudaro didžiąją knygos dalį ir atskleidžia V. Juknaitės santykį su žmogumi negailestingame permainų pasaulyje. Iš jų gali matyti, kaip keitėsi pačios autorės galvojimas, samprata apie žmogų, kaip žingsnis po žingsnio buvo atveriami nauji vis destruktyvesni, naujų technologinių galimybių nulemti žmogaus santykiai su gyvybe ir pačiu savimi.

Prof. V. Juknaitės-Baltrūnienės darbai.

Knygoje bandoma iš naujo, atidžiai perskaityti keletą rašytojo tekstų, išryškinant moderniąją jų pusę, laikant, kad tradicinės prasmės yra jau atpažintos.

Prof. V. Juknaitės-Baltrūnienės darbai.

Knygoje kalbinami vaikai, turintys regėjimo, klausos ar intelektinę negalią, taip pat nusikaltę, neturintys stabilios šeimos. Čia atsiskleidžia vaikų gebėjimas samprotauti svarbiausiais būties klausimais: apie meilę, Dievą ir tikėjimą, žmogiškųjų ryšių būtinybę.

Prof. V. Juknaitės-Baltrūnienės darbai.

Knygoje spausdinamos dvi pjesės. Tragikomedijoje Ponios Alisos gimtadienis ji prabyla nauja kalba. Senukai, švenčiantys gimimo dieną, gauna pakvietimą į savanoriškos mirties kliniką. Tragikomiškos situacijos, į kurias patenka personažai, skatina aiškintis žmogiškumo ribas. Dramoje Formulė Šventoji Šeima perkeliama į praėjusio dešimtmečio permainų chaosą, ir ši sandūra taip pat kelia gyvybinius klausimus.

Prof. V. Juknaitės-Baltrūnienės darbai.

Prof. V. Juknaitės-Baltrūnienės darbai.

Mama, tėtis, brolis ir sesuo. Keturi skirtingų šeimų nariai, kalba ta pačia tema. Rašytoja V. Juknaitė kalbina proto negalią turinčių žmonių artimuosius ir per juos atskleidžia neįgaliųjų portretus.

Prof. V. Kavaliausko darbai.

Knygoje, remiantis naujausia medžiaga, pateikiamas išsamus dabartinių pasaulio kalbų vaizdas: kalbų šeimos, šakos, kalbos. nurodomi ir svarbiausi duomenys apie pasaulio kalbas (kalbančiųjų skaičius, šalys, kuriose jos vartojamos, rašto tipai). Mokomoji knyga pirmiausia skiriama VPU studentams filologams, studijuojantiems kalbotyros įvadą, lietuvių kalbos mokytojams. Ji gali būti įdomi ir sociologams, istorikams, geografams, visiems, besidomintiems pasaulio kalbų įvairove.

Kiti darbai:
Kavaliauskas V. Bendrinės lietuvių kalbos priesaginių veiksmažodžių kirčiavimas. Vilnius: Algarvė, 2000. 230 p.
Kavaliauskas V. Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo kodifikacija ir realioji vartosena (paprastieji daiktavardžiai, priesaginiai veiksmažodžiai). Vilnius: Edukologija, 2012. 94 p.
Žaneta Urbanavičiūtė-Markevičienė. Bibliografija / sudarė ir parengė V. Kavaliauskas ir J. Petrošiūtė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 2010. 35, [1] p.
Kirčiuotų tekstų chrestomatija: lietuvių poezija ir proza / parengė V. Kavaliauskas. Vilnius: Baltijos kopija, 2014. 199, [1] p.

Prof. N. L. Kašelionienės darbai.

Mokomoji knyga Komparatyvistikos pagrindai siekia bent iš dalies užpildyti akivaizdžią spragą lietuvių literatūros moksle – veikalų, skirtų šios srities metodologijai bei metodikai, stygių. Šioje knygoje, aptarus lyginamosios literatūros aktualumą, terminijos klausimus bei apibrėžčių kaitą, dėmesys sukaupiamas ties metodologijos poslinkiais ir komparatyvinių tyrinėjimų metodika. Čia pasitelkiamos vadinamosios tradicinės komparatyvistikos pamokos, rytų ir vakarų Europos mokslininkų patirtis. Komparatyvinio metodo taisyklės, tyrinėjimų kryptys iliustruojamos lyginamosios analizės pavyzdžiais. Pažymima, jog specialią metodiką, taikomą lyginamosios analizės strategijai, reikia derinti su metodikomis, kurios tinka bet kurio literatūros tyrinėjimo atveju. Mokomoji knyga skirta filologams, tačiau gali pasitarnauti ir kitų mokslo sričių tyrinėtojams, besidomintiems tarpkultūriniais ir tarpdisciplininiais ryšiais.

Prof. N. L. Kašelionienės darbai.

Monografijoje pateikiama lietuvių ir prancūzų literatūrinių ryšių panorama nuo viduramžių – savarankiškos Lietuvos periodo iki naujos nepriklausomybės XX amžiuje. Pasitelkus gausią dar netyrinėtą ar mažai žinomą istorinę-literatūrinę medžiagą, aiškinama Lietuvos įvaizdžio prancūzų literatūroje specifika. Pasirinktas barbarybės aspektas leidžia konceptualizuoti tyrimą. Nagrinėjant atskirus su Lietuva siejamus literatūros faktus, iškeliami nauji žymių prancūzų rašytojų Rousseau, Hugo, Balzaco, Stendhalio, Mérimée veiklos ir kūrybos aspektai. Pirmą kartą įvertinama Leonardo Chodzkos leidybinė veikla, atskleidžiamas paties poeto kuriamas ir garsių prancūzų intelektualų suformuotas Adomo Mickevičiaus portretas. Analizei pateikus skirtingų žanrų tekstus – ne tik grožinės literatūros kūrinius, bet ir kelionių užrašus, memuarus, publicistinius straipsnius bei enciklopedinio pobūdžio studijas, literatūrinių ryšių tyrimas virto tarpdalykinio pobūdžio studija, galinčia suintriguoti ne tik literatūrologus, bet ir istorikus, sociologus, kultūrologus.

Prof. N. L. Kašelionienės darbai.

Mokomoji knyga Literatūrinė komparatyvistika: pamatinės teorijos ir atsinaujinanti praktika – ankstesnės mokomosios knygos Komparatyvistikos pagrindai (2006) tęsinys. Joje siekiama pristatyti pamatines komparatyvizmo teorijas, atskleisti bendras europines šios mokslo srities tendencijas, nušviesti komparatyvistikos padėtį bei perspektyvas Lietuvoje. Knygoje apžvelgiamas pastarųjų dešimtmečių lietuvių literatūrinės komparatyvistikos kelias, išryškinama teorinės minties slinktis, iškeliamos tos idėjos, kurios atlaiko amžiaus išbandymus. Kadangi šios srities plėtojimui svarbi Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos veikla, jai skiriamas ypatingas dėmesys. Šiandieninė komparatyvistika traktuojama kaip savotiška teorinė matrica – forma naujiems įspaudams – recepcinei kritikai ir intertekstualumui, imagologijai ir postkolonijinei kritikai kaip atsinaujinančioms teorijoms gaminti. Tyrinėtojai taip pat įgyja progą aiškintis šių teorijų galimybes tarnauti patiems bendriausiems komparatyvistikos tikslams. Pažangias tyrimų strategijas ir studentui, ir patyrusiam komparatyvistui žinoti būtina, planuojant savo mokslinę tiriamąją veiklą. Mokomoji knyga skirta filologams, tačiau gali pasitarnauti ir kitų mokslo sričių tyrinėtojams, besidomintiems tarpkultūriniais, tarpdalykiniais, interaktyviais ryšiais.

Doc. dr. S. Keinio darbai.

Ši knyga yra 1967–2011 m. paskelbtų autoriaus darbų iš lietuvių terminologijos ir pačio kalbos praeitis rinkinys. Knygą sudaro trys skyriai. Pirmame pateikta bendra kalbos funkcionavimo ir terminologijos kūrimo, plėtojimo teorinių prielaidų ir darbų apžvalga per visus penkis lietuvių raštijos šimtmečius. Į antrą skyrių sudėti skelbiniai apie žymių lietuvių kalbininkų įnašą į terminologijos ir apskritai kalbos ir jos mokslo plėtotę, taip pat tiriami atskirų J. Jablonskio, Maironio, M. Reinio ir kt. darbų terminai. Trečią knygos „Lietuvių kalbos terminologijos raida“ skyrių sudaro bendresni kalbotytros praeities straipsneliai ir svarbių kalbos bei humanitarinės lietuvių kultūros knygų recenzijos.

Kiti darbai:
Keinys S., Gaivenis K. Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa, 1990. 280 p.
Keinys S. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 1999. 120 p.
Keinys S. Dabartinė lietuvių terminologija. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. 500 p.
Keinys S., Gaivenytė-Butler J., Noreikaitė A. Lietuvių kalbos terminų žodynai: anotuota 1900–2005 m. bibliografijos rodyklė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 260 p.
Vincentas Drotvinas. Bibliografijos rodyklė / sudarė S. Keinys ir S. Vaičiakauskienė. Vilnius: Edukologija, 2016. 59, [1] p. 

Prof. V. Kelertienės darbai.

Knygoje sudėti straipsniai datuoti 1979–2004 metais, taigi rašyti ketvirtį amžiaus. Čia atsiskleidžia ir V. Kelertienės, kaip mokslininkės, raida, ir dėmesio centrų kitimas: nuo feministinės iki postkolonijinės kritikos, nuo išeivijos literatūros (M. Katiliškio ir Literatūros lankų žurnalo) – prie R. Gavelio (nedatuotas straipsnis) Ričardo Gavelio postkolonijinis žmogus jungia abi vėlyviausias kritikės literatūrines simpatijas – R. Gavelio kūrybą ir postkolonijines studijas). V. Kelertienė yra smalsi ir lanksti mokslininkė, mėgstanti išbandyti metodologijos naujoves.

Kiti darbai:
Išėjęs negrįžti: Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje / redagavo V. Kelertienė. Čikaga: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1986. 271, [1] p.
Baltic postcolonialism / edited by V. Kelertas. Amsterdam: Rodopi, 2006. vi, [1], 464 p.

Doc. dr. Ž. Kolevinskienės darbai.

Leidinys skirtas filologijos studentams, studijuojantiems naujausią lietuvių literatūrą ir besidomintiems šiuolaikinės lietuvių literatūros kaitos pokyčiais bei tendencijomis. Jame siekiama supažindinti studentus su recenzijos žanru. leidinyje publikuojamos įvairių tipų recenzijos – poezijos ir prozos knygų, literatūrinės kritikos, mokslo monografijų.

Doc. dr. Ž. Kolevinskienės darbai.

2014 m. sukako 444 metai Vištyčio miesteliui ir 630 metų Vištyčio vardo paminėjimui istoriniuose šaltiniuose. Monografijos I dalyje išsamiai pristatoma Vištyčio urbanistinė raida, aplinkinių miestelio kaimų, Vištyčio bažnyčios, tautinių bendruomenių istorija. Autentiškuose liudijimuose, miestelio -monių prisiminimuose atsispindi dramatiški Antrojo pasaulinio karo, pokario įvykiai.

Doc. dr. Ž. Kolevinskienės darbai.

Monografijos II dalyje skelbiami straipsniai apie Vištyčio tremtinius, šio krašto gamtos, archeologinį, kultūrinį paveldą, pristatomi žymūs žmonės, Vištyčio mokyklos istorija, publikuojamas literatūrinis vištytiečių palikimas.

Kiti darbai:
Kolevinskienė Ž. Vertybių raiškos formos Nelės Mazalaitės romanuose // Vertybių raiška literatūroje. Lietuvių raštijos istorijos studijos: mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: VPU leidykla, 2005, t. 2. p. 163–188.
Mazalaitė N. Legendos apie ilgesį: novelių ir legendų rinktinė / sudarė Ž. Kolevinskienė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. 390 p.

Doc. K. Kuzavinio darbai.

Tai pirmoji knyga Lietuvoje apie senąją prūsų kalbą.

Doc. K. Kuzavinio darbai.

Šis lotynų-lietuvių kalbų žodynas apima pagrindinę lotynų kalbos leksiką nuo senųjų raštijos paminklų (III a. pr. Kr.) iki žymesniųjų VII a. lotynų literatūros šaltinių. Kartu su bendrine leksika abėcėlės tvarka pateikiami didžiąja raide romėnų rašyti vietovardžiai, vandenvardžiai, kraštovardžiai, asmenvardžiai, mitologiniai vardai, švenčių pavadinimai, gentivardžiai, tautovardžiai, gyventojų pavadinimai pagal gyvenamąją vietą, mėnesių, savaitės dienų pavadinimai ir kt., taip pat iš jų padaryti būdvardžiai, kurių dalis po substantyvacijos virto daiktavardžiais, o po adverbializacijos – prieveiksmiais, nes visi šie žodžiai sudaro neatskiriamą bendrosios lotynų kalbos leksikos dalį.

Doc. K. Kuzavinio darbai.

Vardų turime gana daug, apie 4000 – kur kas daugiau nei visos kitos kaimyninės tautos. Yra vardų, kurių pirminė reikšmė visiškai aiški, tačiau daugelis vardų žmonėms tėra neišskaitomi hieroglifai. Žinome, kad mūsų vardai yra įvairios kilmės: lietuviški, prūsiški, latviški, lotyniški, graikiški, germaniški, slaviški... Kiekvienam smalsu žinoti, kokios kilmės yra jo vardas, kokią reikšmę jis yra turėjęs tapdamas vardu.

Šeštojoje žodyno laidoje, kaip ir ankstesnėse, aiškinant vardų kilmę pateikiami bendriniai ar tikriniai žodžiai, iš kurių jie padaryti, nurodoma lingvistiškai nustatyta tuometinė jų reikšmė. Tad vardai gali būti parenkami pagal etimologinę prasmę.

Doc. K. Kuzavinio darbai.

K. Kuzavinis į vieną knygelę sudėjo garsiausius visų laikų lotyniškus posakius ir sparnuotus žodžius, kuriuos vartojo didieji žmonijos protai. Bet praėjo laikai, kai lotynų kalba buvo prieinama tik išrinktiesiems, nes anksčiau šie posakiai buvo geriausias išsilavinusio, apsiskaičiusio žmogaus požymis. Ir štai – akivaizdus paradoksas: kai galime pasiekti ką tik norime, nustojame siekti; taip ir posakiai, kai jie tapo visiems prieinami, vis tiek teliko lotynų kalbą kalančių snobų duona, iš kurių dažnas net nepasakytų, kokia vieno ar kito posakio kilmė.

Asist. V. Leonavičienės darbai.

Lietuvių kalba pradedantiesiems – mokymo priemonė, kuri padės išmokti bendrauti lietuviškai: kalbėti, rašyti, skaityti, suprasti tekstus. Ši priemonė skirta kitakalbiams, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos. Priemonė parašyta remiantis komunikaciniu svetimųjų kalbų mokymosi principu.

Kiti darbai:
Leonavičienė V. Lietuvių kalba kitakalbiams: mokymo priemonė ERASMUS studentams. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. 55, [1] p.

Doc. dr. L. Mačianskaitės darbai.

Doc. dr. L. Mačianskaitės darbai.

Doc. dr. L. Mačianskaitės darbai.

Šiai knygai slinkties sąvoka yra esminė – siekiama ne tiek įvertinti A. Škėmos kūrybos reikšmę, kiek pasitelkus Škėmą kaip pretekstą, mąstyti apie įvykusias ir neįvykusias lietuvių literatūros bei mentaliteto slinktis, brėžti gaires tolesniems tyrinėjimams.

Prof. Ž. Markevičienės darbai.

Iš hindi kalbos vertė Ž. Markevičienė.

Prof. Ž. Markevičienės darbai.

XIX a. pabaigos ir XX a. žymiausių Indijos rašytojų novelių rinkinys. Skaitytojas ras ne tik į lietuvių kalbą jau vertų Indijos rašytojų M. Rakešo, R. Tagorės, Prėmčando, R. K. Narajano novelių, bet supažindins mums dar nežinomų autorių, tokių kaip Achilanas, Džejakandanas, A. Pritam, Jašpalas ir kitų, smulkiosios prozos kūriniais.

Prof. Ž. Markevičienės darbai.

Kn. taip pat:
Markevičienė Ž. Indijos sąžinė gyvenime ir kūryboje. p. 397–419.

Doc. dr. Ž. Markevičienės darbai.

Knygoje aptariamas latvių kalbos ir tautos susiformavimas, latvių kalbos rašyba, tartis ir kirtis. Pateikiami lietuvių ir latvių kalbų fonetiniai atitikmenys. Aprašoma visų pagrindinių kalbos dalių gramatinė sistema. Toliau pateikiama tekstų iš tautosakos ir grožinės literatūros.

Prof. V. Martinkaus darbai.

Istorinis romanas apie tragišką Aleksandro Griškevičiaus (1803–1863), pirmojo Lietuvos aeronauto, išradėjo ir filosofo, gyvenimą.

Prof. V. Martinkaus darbai.

Romane aiškėja personažų trijulės Aleksandros Lapeikaitės-Norgedienės, Kasijono Gaudvino ir Zenono Ašvienio likimų peripetijos. Intriga, užsimezgusi prieš pusketvirto dešimtmečio Vasarvos mokykloje, kai trejetas moksleivių įkūrė rezistencinę Simonijos grupę, mėginusią priešintis sovietizmui, kulminaciją pasiekia 1992 m.

Prof. V. Martinkaus darbai.

Skaitytojai, besidomintys lietuvių litratūros raida, aptiks beveik visą XX-ojo amžiaus mūsū literatūros procesą – pradedant Igno Šeiniaus Vasaros vaišėmis bei Kupreliu, baigiant Petro Dirgėlos epo Karalystė pirmųjų tomų nagrinėjimais.

Prof. V. Martinkaus darbai.

Prof. V. Martinkaus darbai.

Tai apysakų knyga apie šunis. Šunys tiesiog priedanga arba būdas apmąstyti ir visuomenės pokyčius, ir žmogaus kelią šiame pasaulyje. Knygoje sudėtos dvi apysakos Šuo, kuris paliovė lojęs ir Akių apgaulė, arba kaip išmokti piešti sapną, turinčios įmantrias paantraštes, kurios lyg ir turėtų implikuoti postmodernistinio rašymo pagrindinį žaidimo principą: visa tai, kas čia ir dabar yra sakoma, jau yra pasakyta, yra užrašyta, tik rašantysis, iš naujo reflektuodamas kultūros faktus, prasmes ir reikšmes, siūlo skaitytojui žaisti kartu ir, žaidžiant jau žinomomis prasmėmis, rasti, susidėlioti naujas.

Prof. V. Martinkaus darbai.

Monografijoje aptariami šiuolaikiniai literatūros kūrinio vertinimo klausimai. Jie svarstomi meno filosofijos, literatūros aksiologijos, literatūrologijos ir kūrinio skaitymo (kritikos) aspektais. Pagrindinės temos – literatūros kūrinio vertinimas ir estetinė jo pajauta. Analizuojami ir interpretuojami J. Apučio, P. Dirgėlos, J. Grušo ir kt. lietuvių prozos autorių kūriniai.

Prof. V. Martinkaus darbai.

Ši metodinė priemonė filologijos studentams – metodologinių meno klausimų apžvalga dabartinių ir postmodernių meno teorijų ir meninės kūrybos kontekstuose. Daug dėmesio skirta probleminėms meno kūrinio riboms aptarti – klausiama, kas vadinama arba laikoma meno kūriniu. Skatinama savarankiškai ieškoti atsakymų į visus šiandien iškylančius aktualius meno filosofijos klausimus, pateikiama metaforiškų patarimų, kaip tai daryti, rekomenduojama studijoms parankios literatūros.

Prof. V. Martinkaus darbai.

Literatūrologinių esė, straipsnių ir recenzijų knyga, nagrinėjanti liteartūros aksiologijos klausimus. Vertinimų teorine ir praktine ašimi pasirinkta estezė – literatūros kūrinio ir jo suvokėjo juslinis santykis, transformuotas į mentalinę patirtį. Pirmoje knygos dalyje Estezės beieškant šis literatūros kūrinio patyrimas pristatomas kaip teorinė ir estetinio patyrimo (pajautos) problema. Antroje knygos dalyje Šiapus estezės. Aksiologinės prielaidos – autoriaus mintys apie literatūros kūrinio analizei ir interpretacijai svarbius metodologinius aspektus. Trečioje dalyje Anapus estezės. Vertinimai pristatomi lietuvių rašytojų konkrečių kūrinių vertinimai – jų recenzijos, apžvalgos, refleksijos. Knyga skiriama literatūrologams, filologijos studentams ir kitiems, besidomintiems filosofiniais literatūros klausimais.

Doc. dr. L. Murinienės darbai.

Ši pagalbinė mokomoji priemonė skirta aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų, ypač humanitarinių specialybių, studentams. Pateikta kuo daugiau dabartinės vartosenos sakinių: dauguma jų perrašyta iš didžiųjų Lietuvos dienraščių ir žurnalų, internetu platinamos informacijos, reklamos ir pan. Kai kurių pratimų pagrindu tapo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklapyje skelbiama kalbos konsultacijų medžiaga.

Doc. dr. L. Murinienės darbai.

Monografijoje sistemingai ir nuosekliai aprašyta visa rytinio žemaičių pakraščio fonologinė sistema. Daugiausia dėmesio skiriama tiems prozodijos ir vokalizmo reiškiniams, kuriuos įprasta laikyti vienu ar kitu atžvilgiu išskirtiniais: šalutinio kirčio vartojimo problemai, kirčio atitraukimui iš akūtinių galūnių, aukštutinių ir vidutinių trumpųjų žodžio galo balsių opozicija ir kitoms ypatybėms.

Doc. dr. L. Murinienės darbai.

Metodinėje priemonėje aptarti aktualūs svetimų kalbų asmenvardžių vartojimo atvejai, nurodoma literatūra, leidžianti plačiau suvokti tam tikras temas, atlikti savarankiško darbo užduotis.

Prof. K. Nastopkos darbai.

Prof. K. Nastopkos darbai.

Monografijoje apibūdinami ryškiausi XX a. lietuvių eilėraščio tipai, poetikos bruožai, atskleidžiama įvairių eilėraščio komponentų struktūrinė vienovė, išraiškos ir turinio santykis, meninės erdvės ir laiko parametrai. Parodomas įvairių poetų indėlis į poetikos raidą. Derinami sinchroninio ir diachroninio tyrinėjimo principai.

Prof. K. Nastopkos darbai.

Straipsnių rinktinėje K. Nastopka pateikia savo rašytus tekstus. Pirmasis į rinktinę įtrauktas tekstas parašytas 1967 m., o paskutinis – 1990 m. Vienuose tekstuose išskirtinis dėmesys teikiamas poetui, poeto balsui ir kūrybiniam tęstinumui, kitur literatūrologo dėmesį prikausto paties teksto struktūra ir vidiniai teksto ryšiai. Daug dėmesio skiriama kalbos analizei, bet tik keliuose tekstuose analitinės įžvalgos grupuojamos pagal tam tikrą hierarchinę struktūrą.

Prof. K. Nastopkos darbai.

Šioje knygoje spausdinami semiotiniai tyrinėjimai, parašyti 1995–2000 metais, sudaro tam tikrą visetą. Pirmajame skyriuje aptariamos teorinės semiotikos prielaidos ir jų atgarsiai Lietuvoje. Antrajame – analizuojamos literatūrinių diskursų reikšmės. Trečiajame – ieškoma mito ir meno sąsajų. Užsimenama apie istorijos įspaudą estetiniuose diskursuose. Knygoje pateiktus tekstus vienija mintis, kad įmanomas objektyvus estetinių reikšmių aprašymas.

Prof. K. Nastopkos darbai.

Literatūros semiotika – pirmasis Lietuvoje veikalas, kuriame susistemintos svarbiausios semiotikos idėjos, temos, sąvokos. Knygoje išsamiai pristatoma Algirdo Juliaus Greimo semiotikos mokyklos teorija nuo pat jos ištakų iki mūsų dienų. Aptariamos pagrindinės Tartu-Maskvos (Jurijaus Lotmano) ir amerikietiškosios (Charles’o Sanderso Pierce’o) semiotikos nuostatos. Teoriniai samprotavimai derinami su konkrečių lietuvių literatūros tekstų semiotine analize.

Gimusi iš bendravimo su studentais ir Lietuvos bei užsienio kolegomis, Kęstučio Nastopkos Literatūros semiotika nėra beaistrė akademinė monografija, tai pulsuojantis pokalbis su bičiuliais ir oponentais, tarp kurių „kiečiausias“ oponentas pasirodo besąs pats „lėmėjas“ A. J. Greimas, kurio teoriją knygos autorius užsispyrėliškai gina, surasdamas vis naujų argumentų ir taip plėtodamas pačią teoriją.

Prof. R. Pabarčienės darbai.

Be kūrėjo biografijos faktų, šiame leidinyje galima rasti kūrinių iš poezijos rinkinių, įvairios dokumentinės medžiagos, bibliografinį sąrašą.

Prof. R. Pabarčienės darbai.

Prof. R. Pabarčienės darbai.

Leidinys yra viduramžių literatūros pagrindinių temų, problemų, idėjų santrauka. Jame pateikiamos svarbiausios sąvokos, istoriniai faktai, analizuojamų teksto vietų ir būsimų temų nuorodos, privalomos ir papildomos literatūros sarašas.

Prof. R. Pabarčienės darbai.

Šiame straipsnių rinkinyje aptariami šiuolaikinės lietuvių literatūros ryšiai su kultūros ir literatūros tradicija, su Vakarų Europos literatūra, analizuojami įvairūs geopolitiniai ir kultūriniai tapatybės aspektai. Rinkinys yra mokslinio tyrimo projekto Europos kultūrų dialogai XX amžiaus pabaigos lietuvių literatūroje dalis.

Prof. R. Pabarčienės darbai.

Knygoje analizuojamos lietuvių dramos klasikų V. Krėvės, B. Sruogos, J. Grušo ir kt. kūrybos sąsajos su Vakarų Europos ir savo literatūros tradicija. Aptariami dramų tipologiniai panašumai, intertekstiniai ryšiai, kultūros istorijos refleksija, sąveikos su kitais menais, mitų transformacijos.

Prof. R. Pabarčienės darbai.

Leidinys skirtas filologijos studentams, studijuojantiems XIV–XVIII a. visuotinę literatūrą. Tai parankinė mokymo(si) priemonė rengiantis paskaitoms, pratyboms, egzaminui. Joje pateikiama tezinė literatūros kurso nuo Renesanso iki Apšvietos santrauka: svarbiausi reiškiniai, datos, sąvokos, problemos, rašytojų kūrybos analizės aspektai, literatūros sąrašas, nuorodos į būsimas temas, paralelė su lietuvių ir kitomis Rytų Europos literatūromis.

Prof. A. Pakerio darbai.

Prof. A. Pakerio darbai.

Prof. A. Pakerio darbai.

Knygoje nagrinėjamas lietuvių bendrinės kalbos daiktavardžių ir būdvardžių kirčiavimas. Skyrium aptariami pirminiai vardažodžiai, priesagų, priešdėlių, galūnių vediniai, sudurtiniai žodžiai. Leidinys skirtas studentams, doktorantams, lietuvių kalbos mokytojams, tyrinėtojams - visiems, kas domisi lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimu.

Prof. A. Pakerio darbai.

Vadovėlyje dėstomos lietuvių bendrinės kalbos fonetikos kurso temos: įvadas, balsiai, priebalsiai, dvigarsiai, fonetiniai procesai, skiemuo, kirtis, priegaidė, frazės intonacija. Garsinė kalbos sandara nagrinėjama artikuliaciniu, akustiniu, fonologiniu, ortoepiniu aspektu.

Prof. A. Pakerio darbai.

z

Prof. A. Pakerio darbai.

Knygoje ir kompaktinėje plokštelėje pateikiamas sisteminis lietuvių kalbos bendrinės tarties kursas, pratimais parodoma, kaip tarti bendrinės kalbos garsus. Galima klausytis viso įrašo arba jo fragmentų. Įrašą galima stabdyti po kiekvieno žodžio, sakinio ar kitoje pastraipos vietoje ir kartoti paskui diktorių. Kai dirbama klasėje ar auditorijoje, klausytojams pravartu prieš akis turėti spausdintus plokštelės tekstus. Kirčiuotas tekstas matomas ir monitoriuje. Kompaktinė plokštelė skiriama bendrojo lavinimo ir aukštosioms mokykloms, individualiam ir grupiniam darbui.

Doc. dr. E. Patiejūnienės darbai.

Iš lotynų kalbos vertė E. Patiejūnienė ir kt.

Doc. dr. E. Patiejūnienės darbai.

Iš lenkų kalbos vertė B. Mikalonienė ir E. Patiejūnienė; iš lotynų kalbos vertė E. Patiejūnienė.

Doc. dr. E. Patiejūnienės darbai.

Iš senosios lenkų kalbos vertė ir komentarus parašė E. Patiejūnienė.

Doc. dr. E. Patiejūnienės darbai.

Metodinė priemonė Petro Roizijaus ir Laurencijaus Bojerio kūryba: teorinės medžiagos papildymai bei patikslinimai skirta Lietuvos Renesanso literatūros atstovo P. Roizijaus epigraminės kūrybos ir L. Bojerio, su kurio kūryba siejama baroko pradžia Lietuvoje, poemos Carolomachia analizei bei turimos literatūros apie šiuos autorius kai kuriems aspektams kritiškai įvertinti. Priemonė pravers studentams, norintiems pagilinti pagal programą gaunamas senosios Lietuvos literatūros žinias, ypač – rašantiems kursinius, bakalauro ir magistro darbus iš Renesanso ir baroko literatūros srities.

Lekt. D. Pūrienės darbai.

Šiuo leidiniu norima sustiprinti rašybos įgūdžius. Pirmąją dalį sudaro rašybos pratimai, užduotys, o antrąją – rašybos taisyklės. Skiriamas lietuvių filologijos studentams ir visiems, kuriems rūpi rašto kultūra.

Kiti darbai:
Pūrienė D., Bikulčienė P. Rašyba: praktika ir teorija. Vilnius: VPU, 1992. 118 p.
Pūrienė D. Lietuvių kalbos rašybos vadovas. Vilnius: VPU, 2005. 111, [1] p.

Prof. S. Radzevičienės darbai.

Iš švedų kalbos vertė S. Radzevičienė.
Kn. taip pat:
Radzevičienė S. Igno Jurkūno-Šeiniaus švediškoji kūryba. p. 285–348.

Prof. S. Radzevičienės darbai.

Prof. S. Radzevičienės darbai.

Iš švedų kalbos vertė S. Radzevičienė.

Prof. S. Radzevičienės darbai.

Mokomieji švedų kalbos pratimai – tai metodinė priemonė, skirta vykdyti VPU laisvai pasirenkamo dalyko, švedų kalbos, praktinėms užduotims. Pratimai padeda formuoti pamatinius švedų kalbos gramatinius įgūdžius.

Prof. S. Radzevičienės darbai.

Monografijoje atskleidžiamas bemaž penkis dešimtmečius trukęs (1915–1959) lietuvių rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus gyvenimas Švedijoje. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į rašytojo švediškąją kūrybą, ieškoma jos ištakų, įtakų, aptariama sklaida Švedijoje. Monografijoje pristatoma autentiška Švedijos archyvų medžiaga, ryškėja tarpukario Lietuvos vaizdinys Švedijos visuomeniniame, politiniame, meno kontekste. Knyga skiriama literatūrologams ir plačiajai visuomenei.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Naudojantis spausdintais ir archyviniais šaltiniais, analizuojami Lietuvos ir Suomijos kultūriniai ryšiai XVI a., suomių literatų ir mokslininkų įnašas verčiant, populiarinant lietuvų liaudies dainas, lyginant jas su suomių epine poezija. Aptariamas karelų-suomių ir estų epų kelias į Lietuvą, jų recepsijos lietuvių kultūroje bei poveikis lietuvių ir latvių tautinių epų kūrėjams.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Knygoje analizuojami antriniai lietuvių folkloro gyvavimo – folklorizmo – bruožai poros šimtmečių bėgyje. Tai folkloro perkėlimas į sceną chorų, įvairių ansamblių ir teatro repertuare, kompleksinis papročių atkūrimas masiniuose renginiuose. Aptariami poetinės liaudies kūrybos transformacijos būdai, diskutuojama folkloro vietos, išlikimo ir pateikimo klausimais šių dienų masinėje kultūroje.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Knygoje pirmą kartą bandoma aptarti Lietuvos ir Suomijos draugijos veiklos kryptis ir nuveiktus darbus. Nors didžiausias dėmesys skiriamas su pertraukomis veikusiai Lietuvos ir Suomijos draugijai 1927–2000 m., pirmą kartą istoriografijoje plačiau pristatomi lietuvių ir suomių santykiai dar nuo viduramžių. Istorinė draugijos veiklos apžvalga parengta remiantis daugiausia pirminiais lietuviškais ir suomiškais šaltiniais, archyvine medžiaga, to meto spauda, įvykių dalyvių atsiminimais, panaudota gausi paties autoriaus S. Skrodenio, ilgamečio Lietuvos ir Suomijos draugijos pirmininko, saugoma dokumentinė medžiaga, remiamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Lietuviškų-suomiškų pokalbių knygelėje pateikiami kalbinio bendravimo situacijoms reikalingiausi žodžiai, posakiai, klausimai ir atsakymai iš aktualiausių gyvenimo sričių, t.y. apie pažintį, šeimą, maistą, medicinos pagalbą, darbą, kultūrą Suomijoje.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Suomijos Turku universiteto emeritas profesorius Kalevi Wiikas studijoje Europiečių šaknys, remdamasis susikryžiuojančių mokslų – lingvistikos, archeologijos ir genetikos – naujausiais duomenimis ir tyrinėjimais, bando atskleisti Europos civilizacijos raidą, parodyti tautų kultūrų ir kalbų formavimosi ištakas ir kaitą. Plačiausiai analizuojama indoeuropiečių, finų-ugrų ir baskų kalbų raida, daug vietos skiriama baltų kalboms ir jų ryšiams su germanų, slavų ir Pabaltijo finų kalbomis bei kultūromis. Studija yra originali ir kartu problemiška, nemažai hipotetinių teiginių, kuriuos patvirtins ar paneigs nauji tyrinėjimai (tai pabrėžia ir pats autorius, nebijodamas atvirai išsakyti savo nuomonę). Tuo ji ir įdomi, nes Suomijoje, kas toje šalyje nepaprastai retai atsitinka su akademiniais leidiniais, 2002 metais išleistos net dvi laidos. Veikalas išverstas į anglų, estų ir vengrų kalbas.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Šiame rinkinyje spausdinami straipnsiai parašyti įvairiu metu ir atskleidžia tiek lietuvių žinias apie Suomiją, tiek ir pačios Suomijos kultūrinės ir politinės raidos kryptis bei tendencijas.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Straipsnių rinkinys įvairiais folkloro gyvavimo klausimais, nagrinėjama ir vertinama asmenybių, prisilietusių prie folkloro ar paskyrusių savo gyvenimą jo tyrimui, veiklai.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Ši antologija yra lengvai prieinama literatūrinė informacija pakeleiviui, mokytojui ar mokiniui apie XIX a. pirmosios pusės Žemaitijos šviesuolį, poetą ir mokslininką, savo krašto, jo kalbos mylėtoją Dionizą Pošką. Pradžioje pateikiamos D. Poškos poetinių ir mokslinių darbų ištraukos, antrajame skyriuje – mokslininkų mintys apie šį bajorą, jo nuveiktų darbų reikšmę ir pirmąjį Lietuvoje senienų muziejų Baublį, o trečiajame – jo laikų ir dabartinių literatų tam paveldo objektui ir buvusiam jo šeimininkui Dionizui Poškai skirti kūriniai.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Rinkinyje yra dvi dalys. Pirmojoje skelbiami originalūs eilėraščiai, kuriuose norima pasidalinti vaikystės spalvomis, jų spindesiu ir netektimi, pamąstymai apie žmogaus gyvenimo trapumą ir apie per nedidelės trobikės langelį matytą pasaulio įvairovę. Antroje rinkinio dalyje pateikiami atrinkti poezijos vertimai. Daugiausia versta gyvų ir jau mirusių suomių poetų eilėraščiai, kurių dauguma siejasi su autoriaus originalių eilėraščių nuotaikomis, gamtos ir žmogaus ryšių suvokimu.

Prof. S. Skrodenio darbai.

Lekt. N. Toleikytės darbai.

Mokymo priemonė skirta Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos studentams. Leidinyje aptariama komiškumo, kaip estetinio reiškinio, samprata, jo ypatybės ir didaktiniai aspektai: sąvokų mokymas, teksto analizės ir interpretacijos bei kūrybinių gebėjimų ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. Kiekvieno skyriaus pabaigoje studentams pateikiamos teorinės ir praktinės užduotys.

Doc. dr. S. Vaičiakauskienės darbai.

Metodinę priemonę sudaro praktinės užduotys, skirtos lietuvių kalbos veiksmažodžio morfologijos pratyboms. Priemonė skirta Lietuvos edukologijos universiteto studentams – būsimiesiems lietuvių filologams. Taip pat ji bus pravarti ir tiems, kuriems kalbos lygmenų pažinimas leis tobulinti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos įgūdžius, skatins vertinti įvairius bendrinės kalbos reiškinius normos ir stiliaus požiūriu, taisyklingai sudaryti ir vartoti veiksmažodžio formas.

Kiti darbai:
Vaičiakauskienė S. Lietuvių kalbos vardažodžio morfologijos pratybos: metodinė priemonė. Vilnius: VPU leidykla. 2008. 43, [1] p.
Lietuvių kalba: studijos ir tyrimai Lietuvos edukologijos universitete / sudarė V. Drotvinas, S. Vaičiakauskienė. Vilnius: leidykla Edukologija, 2013. 130, [1] p.
Vincentas Drotvinas. Bibliografijos rodyklė / sudarė S. Keinys ir S. Vaičiakauskienė. Vilnius: Edukologija, 2016. 59, [1] p.

Prof. D. Vaitiekūno darbai.

Šioje knygoje surinktos literatūros mokslo studijos, kritikos straipsniai, atskirų kūrinių interpretacijos padeda susidaryti išsamesnį rašytojo Broniaus Radzevičiaus kūrybos vaizdą, intervių su poetu atskleidžia jo gyvenimo ir kūrybos kontekstą. Tai gera paspirtis literatūros mokytojui, studentui, moksleiviui, apskritai visiems, besidomintiems lietuvių literatūra, jos interpretacijos klausimais.

Prof. D. Vaitiekūno darbai.

Knyga skirta B. Radzevičiaus romano Prieaušrio vieškeliuose pasakojimo analizei. Autorius, remdamasis A. J. Greimo naratyvine semiotika ir G. Genette‘o poetine naratologija, nagrinėja B. Radzevičiaus romano sakymo kompozicinius rėmus, laiką, būdą, balsą, paratekstualumo ir paraliteratūriškumo problemas, pasakojimo lygmenų struktūrą, pasakojimo tvarką, greitį, dažnį, rišlumą, būsenas, aptaria stebėtojo problemą ir romano pavadinimo semantiką. Konstatuojama, kad lyginant romano pirmosios ir antrosios dalies rėminį pasakojimą, atsiskleidžia struktūrinis abiejų dalių integralumas: pasakojimas juda ne tik nuo priežasčių prie pasekmės (herojaus tapsmo rašytoju istorija), bet ir atvirkščiai (tapsmo aprašymo istorija). Prieinama prie išvados, kad aprašymas Priešaušrio vieškeliuose yra ne tik stebimo objekto aprašymas, bet ir pasakojimas apie percepciją, stebėtojo įspūdžių analizavimas, nes stebėtojas naratoriaus dėka apibūdina ne tiek išorę, kiek savo paties vidinę būseną, pajautas, dirgsnius. Atskleidžiama romanui būdinga konkretaus (vaizdinio) ir abstraktaus (sąvokinio) kalbėjimo, lyrizmo bei refleksijos dermė, kai arba figūratyvus diskursas išplečia, perfrazuoja abstraktųjį, arba abstraktusis interpretuoja figūratyvųjį – tokia esanti eseistinio romano stilistika. Priešaušrio vieškeliai, autoriaus nuomone, žymi esmines moderniojo romano raidos tendencijas, o B. Radzevičius laikytinas vienu svarbiausių lyrinės prozos kūrėjų to meto lietuvių literatūroje, mat čia proza suartėja su poezija, epinis pradas su lyriniu.

Prof. D. Vaitiekūno darbai.

Literatūra, kuri siekia vaizduoti šiuolaikinį gyvenimą, nebegali ignoruoti reklamos ir jos reklamuojamų produktų. Monografija pasakoja apie šiuolaikinės lietuvių literatūros ir reklamos susitikimus, kurie ne visada pasibaigia konfliktiškai. Išskiriamos pagrindinės reklamos motyvų panaudojimo literatūroje strategijos, sąsajos su vertybine sakytojo laikysena. Parodoma, kaip šiuolaikinė lietuvių literatūra, pirmiausia poezija, artikuliuoja savo vietą visuomenėje, kaip išsako vartotojų visuomenės kritiką. Tiriant poezijos santykį su reklaminiais pranešimais, ryškėja estetinio ir manipuliacinio teksto skirtumai ir tam tikri jų santykio dėsningumai.

Kiti darbai:
Vaitiekūnas D. Literatūrinės semiotikos pradmenys: mokomoji knyga Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos studentams. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. 66, [1] p.
Vaitiekūnas D. Naujausioji lietuvių poezija: skaitymo kryptys: mokomoji knyga lietuvių filologijos studentams. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 58, [1] p.

Doc. dr. V. Valskio darbai.

Šiuo pratimų rinkiniu siekiama sudaryti gebėjimą atpažinti ir ištaisyti kalbos normų pažeidimus, skatinti rinktis reikiamas raiškos priemones, tobulinti taisyklingos vartosenos įgūdžius, ugdyti taisyklingos, stilingos viešosios kalbos poreikį. Pratimai išdėstyti pagal kalbos lygmenis. Pabaigoje pateikiami papildomi sakiniai ir tekstai, skirti studijuotiems dalykams pakartoti ir apibendrinti. Ši mokomoji knygelė skiriama VPU bakalauro studijų lituanistams, kitų aukštųjų mokyklų, ypač filologinių specialybių, studentams, taip pat vyresniųjų klasių mokiniams, mokytojams ir visiems taisyklingos kalbos siekiantiesiems.

Doc. dr. V. Valskio darbai.

Kiti darbai:
Jonas Šukys. Bibliografijos rodyklė / sudarė ir parengė V. Valskys ir E. Balčiūtė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. 94, [1] p.
Zita Asta Alaunienė. Bibliografijos rodyklė / sudarė V. Valskys ir G. Geležiūnaitė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. 43, [1] p.

Doc. dr. G. Vanagaitės darbai.

Mokomojoje knygoje pateikiami autobiografijos teorijos pagrindai. Ji skiriama filologiją studijuojantiems studentams, tačiau gali būti pravarti ir pedagogams bei humanitarinio profilio gimnazistams, taip pat visiems, besidomintiems vis labiau populiarėjančiais autobiografiniais raštais.

Doc. dr. G. Vanagaitės darbai.

Mokomoji knyga Prasmės raiška Vandos Juknaitės kūriniuose yra pirmasis bandymas lietuvių literatūros kritikoje apimti visą Nacionalinės premijos laureatės Vandos Juknaitės grožinę kūrybą, išryškinti jos nekintančią, bet vis gilesnius būties klodus atveriančią gyvybės, jos vertės problematiką bei nuolat kintančią raišką. Knyga skiriama filologiją studijuojantiems studentams, tačiau gali būti pravarti ir pedagogams bei humanitarinio profilio gimnazistams, taip pat visiems, besidomintiems Vandos Juknaitės kūryba.

Doc. dr. G. Vanagaitės darbai.

Monografija Prasmių raiška Vandos Juknaitės kūryboje yra pirmasis bandymas lietuvių literatūros kritikoje apimti visą Nacionalinės premijos laureatės Vandos Juknaitės kūrybą, išryškinti jos nekintančią, bet vis gilesnius būties klodus atveriančią motinystės, gyvenimo vertės liniją. Apsisprendimo motinystei, suprantamai kaip besąlygiška meilė, proceso atvertis yra inicijavusi diskusiją su vartotojiškos visuomenės mentalitetu ir vertėmis. Apsisprendimo motinystei istoriją Vanda Juknaitė pasakoja pasitelkdama išmone ir dokumentika grįstus žanrus, pokalbius. Hermeneutinė prieiga prie egzistencinės Vandos Juknaitės kūrybos problematikos leido išryškinti ir aprašyti jos kūriniuose atsiveriančią būtį kaip tiesą.

Doc. dr. J. Zabarskaitės darbai.

Fonosemantika – tai sritis, kuri nagrinėja kalbos savybę garsų ir jų kompleksų akustika ir artikuliacinėmis ypatybėmis turėti įtakos ekspresyviąją funkciją atliekančių žodžių reikšmei arba poetinę funkciją atliekančio teksto prasmei. Tai mokslas apie garso poveikį tam tikriems žodžiams arba tekstams.

Į klausimą, kuris garsų kompleksas didesnis dip ar dop, kiekvienas, nė nemąstydamas atsakys, kad dop. Kodėl? Atsakymą padėtų rasti ši mokymo priemonė.

Knyga skirta aukštųjų mokyklų studentams.

Kiti darbai:
Zabarskaitė J. Skaitmeniniai lietuvių kalbos ištekliai: metodinė priemonė. Vilnius: Edukologija, 2012. 78, [2] p.

Prof. V. Zaborskaitės darbai.

Knygoje vaizdžiai viktorinos forma pateikiama įvairaus pobūdžio lietuvių literatūros istorijos žinių nuo seniausiųjų laikų. Šalia populiarių įdomybių supažindinant ir su mažiau žinomomis literatūrinėmis įvairenybėmis.

Prof. V. Zaborskaitės darbai.

Prof. V. Zaborskaitės darbai.

Prof. V. Zaborskaitės darbai.

Šioje knygoje pateikima daugybė lietuvių literatūros istorijos straipsnių apie Valančių, Maironį, J. Tumą-Vaižgantą, V. Mykolaitį-Putiną, B. Sruogą ir kt. Pateikiama įvairių literatūrologinių veikalų recenzijos, atsiminimų apie iškilias lituanistų bendruomenės asmenybes, pasvarstymų įvairiais kultūros ir visuomenės klausimais. Profesorės V. Zaborskaitės dėmesio centre – svarbiausi lietuvių literatūros vardai, literatūros tyrinėjimai ir jų autoriai. Ir dar – paliudijimas gražiausio jai tekusio laiko: Atgimimo, Sąjūdžio, Nepriklausomybės pradžios.

Prof. V. Zaborskaitės darbai.

Pirmojoje knygos dalyje spausdinama V. Zaborskaitės autobiografija. Antroji dalis – V. Zaborskaitės pasakojimai, užrašyti pasitelkus diktofoną. Knygoje iškyla komplikuotas jos gyvenimo kelias, lig šiol mažai kam žinomi jos santykiai su V. Mykolaičiu-Putinu, A. Vienuoliu, V. Kubiliumi, J. Lebedžiu ir kitais literatūros žmonėmis, nestokojantys išties intriguojančių epizodų, atsiskleidžia kūrybos politinių sąlygų supratimas ir įžymios profesorės išminties šviesa.

Iš Lituanistikos fakulteto profesūros dedikacijų. Albertas Zalatorius – bendradarbei Vandai Zaborskaitei.

Prof. A. Zalatoriaus darbai.

Tai literatūros kritikos knyga, tik vietomis ji artimesnė eseistikai, vietomis – literatūrologijai. Dauguma šios knygos straipsnių buvo skelbti periodinėje spaudoje, keletas – kaip knygų įvadai, vienas kitas spausdinamas iš rankraščio.

Doc. dr. L. Žvironaitės-Udrienės darbai.

Šio leidinio tikslas – priminti H. K. Anderseno biografiją, asmenybės bruožus, atkreipti dėmesį į jo pasakų atspindžius lietuvių vaikų poezijoje, išryškinti lietuvių vaikų poetų domėjimąsi H. K. Anderseno kūryba, įrodyti, kad jo pasakos lemia kai kurių lietuvių vaikų poetų pasaulėžiūrą ir kūrybinius impulsus.

Leidinys skiriamas lituanistikos specialybės studentams, taip pat visiems, kurie domisi vaikų literatūra.

Kiti darbai:
Žvironaitė-Udrienė L. Žaidimas lietuvių vaikų poezijoje. Kaunas: Šviesa, 2005. 126 p.

LF dėstytojų rinktiniai straipsniai, bendros mokslo studijos.

Šiame metodiniame leidinyje studentams pateikiamos susistemintos žinios apie lietuvių kalbos leksiką, frazeologiją bei leksikografiją.

LF dėstytojų rinktiniai straipsniai, bendros mokslo studijos.

Mokomoji knyga skiriama aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentams humanitarams, studijuojantiems lietuvių kalbos tarmes ir jomis besidomintiems. Tarmės skirstomos pagal A. Girdenio ir Z. Zinkevičiaus tarmių klasifikaciją.

LF dėstytojų rinktiniai straipsniai, bendros mokslo studijos.

Knyga parengta remiantis Valstybės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimais Nr. N-2(103) ir N-3(104), kuriuose patvirtintos naujosios privalomosios ir parenkamosios skyrybos taisyklės. Skiriama studentams lituanistams, tačiau bus naudinga ir vidurinių mokyklų bei gimnazijų moksleiviams, besirengiantiems baigiamajam pagrindinės mokyklos ir baigiamiesiems abitūros egzaminams.

Turinys >>

LF dėstytojų rinktiniai straipsniai, bendros mokslo studijos.

Leidinyje analizuojami kultūrologiniai ir literatūrologiniai asmens tapatybės klausimai, išskiriamas tautinės asmens tapatybės aspektas. Vertybinė tautinės tapatybės raiška XX amžiaus lietuvių poezijoje, prozoje, dramoje arba vertimuose yra pristatoma žymių autorių kūrinių interpretacijomis, rašytojų autobiografijų analize.

Turinys >>

LF dėstytojų rinktiniai straipsniai, bendros mokslo studijos.

Šiame straipsnių rinkinyje aptariami šiuolaikinės lietuvių literatūros ryšiai su kultūros ir literatūros tradicija, su Vakarų Europos literatūra, analizuojami įvairūs geopolitiniai ir kultūriniai tapatybės aspektai. Rinkinys yra mokslinio tyrimo projekto Europos kultūrų dialogai XX amžiaus pabaigos lietuvių literatūroje dalis.

Turinys >>

LF dėstytojų rinktiniai straipsniai, bendros mokslo studijos.

Mokslo studija Komparatyvinis Europos literatūros matmuo – Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto Europos literatūros komparatyvinio matmens tyrimas atliktų tiriamųjų uždavinių rezultatas. Svarbiausias tyrimo tikslas – pasitelkus tarptautinę patirtį, teoriškai pagrįsti Europos literatūros konceptą kaip komparatyvinį matą lietuvių literatūrai. Lietuvių literatūra, kaip sudėtinė Europos literatūros dalis, daugiatautėje perspektyvoje gali atsiskleisti dialogiškai, kartu neprarasdama savo nacionalinio savitumo, o gal net labiau jį įsisąmonindama. Mokslo studija Komparatyvinis Europos literatūros matmuo yra skirta aukštųjų mokyklų studentams, dėstytojams bei mokytojams, literatūrologija besidominčiai bendruomenei.

Turinys >>

LF dėstytojų rinktiniai straipsniai, bendros mokslo studijos.

Monografijoje svarstomi modernios tautos identiteto klausimai literatūroje.

Šiandienis lietuviškumas įšaknijęs istoriniuose lietuvių tautos kultūros kloduose, tačiau jis yra atviras, vienareikšmiškai neapibrėžiamas. Tyrėjų dėmesio akiratyje – pokario lietuvių išeivijos, užsienyje gimusiųjų ir nepriklausomos Lietuvos emigrantų autobiografijos, eseistika, poezija ir proza.

Tradicijos ir modernybės sankirtoje pamatiniais gyvo lietuviškumo sandais knygos bendraautoriai laiko lietuvių kalbą ir jąja literatūros kūriniuose reiškiamą sąmoningumą, istoriškumą, etniškumą, daugiakultūriškumą.

LF dėstytojų rinktiniai straipsniai, bendros mokslo studijos.

Tai aštuntoji serijos Lietuvių kalbos tarmės mokyklai mokomoji knyga su kompaktine plokštele. Šiame leidinyje aptariamos svarbiausios rytų aukštaičių anykštėnų ypatybės, pateikiama vaizdingų tarminių pasakojimų ir poezijos, žinių apie anykštėnų patarmės vietą lietuvių kalbos tarmių sistemoje, o kompaktinėje plokštelėje – garso įrašų.

LF dėstytojų rinktiniai straipsniai, bendros mokslo studijos.

2013 m. vasario 21–22 d. Lietuvos edukologijos universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija Baltistikos centrai ir Lietuva: baltistika pasaulio kontekste. Pranešimus skaitė mokslininkai iš Baltarusijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos ir kt. Konferenciją pagal Europos socialinio fondo (ES SF) finansuojamus projektus: Lituanistikos (baltistikos) centrų akademinio mobilumo skatinimas ir tarptautiškumo plėtra, Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė, Lituanistikos (baltistikos) centrų, lietuvių bendruomenių ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas – kartu su partneriais rengė LEU, VU ir VDU.

Pateiktuose straipsniuose aptariamos temos, susijusios su baltistikos ateitimi ir lietuvių tapatybės problema globalizacijos sąlygomis, nagrinėjami kalbiniai, literatūriniai, kultūriniai Lietuvos ir užsienio šalių ryšiai, sprendžiami bendrieji lietuvių kalbos mokymo baltistikos centruose teorijos ir praktikos klausimai.

Šiame rinkinyje skelbiami daugelio LF dėstytojų straipsniai.

Skaityti čia >>

LF dėstytojų rinktiniai straipsniai, bendros mokslo studijos.

2014 m. gegužės 5–8 d. Lietuvos edukologijos universitetas organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją Martynui Mažvydui atminti: raštijos raida ir XXI amžiaus iššūkiai. Konferencija vyko gegužės 7 d. Vroclavo universitete (Lenkija). Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Čekijos, Lietuvos, Rusijos akademinių institucijų. Taip pat konferencijos dalyviams buvo surengta turininga edukacinė pažintinė programa po istorinius Lenkijos miestus: Olštyną, Torunę, Vroclavą.

Dauguma šiame rinkinyje publikuojamų straipsnių parengta Vroclavo universitete (Lenkija) vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos Martynui Mažvydui atminti: raštijos raida ir XXI amžiaus iššūkiai pranešimų pagrindu. Giedrės Čepaitienės, Broniaus Maskuliūno ir Kęstučio Dambrausko, Jūratės Pajėdienės, Laimos Pečkuvienės, Reginos Rinkauskienės, Birutės Triškaitės, Vido Valskio straipsniuose kalbotyros aktualijos gvildenamos tiek istorinės, tiek dabartinės žvalgos aspektu. Džiuljetos Maskuliūnienės, Dainiaus Vaitiekūno straipsniuose naujai apmąstomos senõsios ir dabartinės literatūros jungtys. Vilijos Janušauskienės, Irenos Smetonienės ir Giedrės Narbutaitės, Nijolės Toleikytės straipsniuose kalbama apie lituanistinio paveldo išsaugojimą žvelgiant didaktiniu aspektu. Leidinys išleistas pagal ES SF finansuojamą projektą Lituanistikos (baltistikos) centrų akademinio mobilumo skatinimas ir tarptautiškumo plėtra.

Skaityti čia >>

LF dėstytojų rinktiniai straipsniai, bendros mokslo studijos.

2014 m. spalio 15 d. Vroclavo universitete (Lenkijoje) vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Kristijonas Donelaitis ir jo epocha pranešimus skaitė prof. Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė, asist. Ginta Čingaitė-Kiznienė, prof.. Dainius Vaitiekūnas.

Konferencijos programa >>

LF dėstytojų rinktiniai straipsniai, bendros mokslo studijos.

Kiti leidiniai:
XX amžiaus literatūros teorijos: vadovėlis aukštųjų mokyklų filologijos specialybės studentams.
Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas.
Praktinio kirčiavimo treniruoklis: mokomoji knyga.

Metodinės rekomendacijos >>