Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija

Pasibaigus J. Tysliavos-P. Naujokaičio kadencijai, prasidėjo naujo pirmininko ir naujos valdybos paieškos. Tuo tikslu organizacijos sekretorius Pranas Jurkus laišku kreipėsi į nuo 1955 metų Los Andžele, Kalifornijoje, gyvenusį ilgametį LRD narį poetą Bernardą Brazdžionį. Atsakydamas į P. Jurkaus kvietimą, B. Brazdžionis rašo: „sunkias ir atsakingas pareigas norite užkrauti ant mūsų pečių, siūlydami sudaryti L. Rašytojų Draugijos valdybą iš Los Angelese gyvenančių rašytojų. Esame tolimiausiame JAV-bių pakraštyje, susisiekti su mumis teįmanoma tik korespondenciniu būdu. Bet jei manote, kad tokiose tolybėse būdama valdyba galėtų ką gera draugijai ir rašytojams padaryti, <...> sudarėme 5 asmenų sąrašą <...>.“

LRD sutikus vadovauti B. Brazdžioniui, ketveriems metams, nuo 1962 iki 1966 metų, praktiškai visa organizacijos veikla persikelia į vakarinę JAV pakrantę, kur jau kuris laikas gyveno ne tik pats pirmininkas, bet ir visa jo rūpesčiu suburta valdyba: vicepirmininkas Bronys Raila, valdybos garbės narys prof. Mykolas Biržiška, iždininkas Juozas Tininis ir sekretorė Alė Rūta (Elena Arbienė). Pirmasis naujosios LRD valdybos posėdis įvyko Los Andžele 1962 metų rugpjūčio 19 dieną. Deja, M. Biržiška garbės nario pareigas ėjo neilgai – naujosios valdybos pranešimas spaudai apie pirmąjį posėdį išsiųstas su ranka prirašyta pastaba dėl netikėtos profesoriaus mirties rugpjūčio 24 dieną.

Pirmą kartą LRD persikėlus į Kalifornijos valstiją, naujasis pirmininkas suprato, jog, norint įsiūbuoti organizacijos veiklą, prireiks visos tame lietuviškame telkinyje gyvenančios lietuvių visuomenės dėmesio ir palaikymo. Tam jis puikiai išnaudojo vietos žiniasklaidą. Štai apie 1962 metų gruodžio 15 dieną LRD valdybos rengiamą pirmąjį literatūros vakarą buvo pranešta per vietos radiją.

Atsižvelgdamas į rytinę ir vakarinę pakrantes skiriantį atstumą ir siekdamas palaikyti kuo glaudesnį ryšį su kitur gyvenančiais nariais, B. Brazdžionis atgaivino ir B. Babrausko pirmininkavimo metais pradėtą leisti organizacijos biuletenį.

B. Brazdžionis rūpinosi ne tik jo vadovaujamos organizacijos žinomumu lietuviškoje visuomenėje, bet ir archyvine draugijos medžiaga. 1962 metų lapkričio 22 dieną buvusiam LRD pirmininkui B. Babrauskui skirtame valdybos laiške prašoma atsiųsti prieš lapkričio 21–25 d. Čikagoje vykusį II Kultūros kongresą rašytojams išsiuntinėtus klausimus ir jų atsakymus.

Apie B. Brazdžionio vadovaujamos draugijos susirūpinimą lietuvių rašytojų JAV palikimu buvo plačiai skelbiama ir lietuviškoje spaudoje. Štai 1963 metų sausio 29 dieną Europos lietuvyje pasirodžiusiame LRD straipsnyje, be kitų dalykų, rašoma apie organizacijos norą pradėti rinkti įrašytas rašytojų kalbas bei juos skaitančius savo kūrybą, taip pat sudaryti LRD narių nuotraukų rinkinį.

Visą 1963 metų sausio 29 d. Europos lietuvį rasite čia: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=168820  

1962-ųjų LRD Literatūros premija buvo paskirta Miunchene, Vokietijoje, gyvenusiam rašytojui Jonui Griniui už istorinę dramą Gulbės giesmė. Premijos įteikimo šventė, suorganizuota drauge su Amerikos lietuvių tarybos Los Andželo skyriumi, vyko ten, kur gyvena draugijos valdyba, t. y. Los Andžele, minint Vasario 16-ąją. Savo kalboje LRD pirmininkas pabrėžė jo vadovaujamos organizacijos užsiangažavimą visuomenei, nes „rašytojui reikia visuomenės“ ir pasiryžimą sugrįžti prie Nepriklausomoje Lietuvoje gyvavusios tradicijos – valstybinę ir kitas premijas įteikti Vasario 16 dienos minėjimo išvakarėse. Deja, vėlesnės valdybos šia bandyta atgaivinti tradicija nesivadovavo.

1963 metų LRD literatūros premijos įteikimas rašytojui Mariui Katiliškiui už knygą Šventadienis už miesto sutapo su Kristijono Donelaičio 250 metų gimimo sukaktimi. Ta proga draugija 1964 metų balandžio 5 dieną Šv. Kazimiero parapijoje, LA, suorganizavo neeilinį renginį. Jame Donelaičio Metų pradžią – „Pavasario linksmybes“ – net aštuoniomis kalbomis skaitė tiek lietuviai, tiek ir nelietuviai svečiai. Beje, 1962-ųjų premijos mecenatais tapo išskirtinai Los Andželo lietuviai.

1965 metais, LRD valdybos kadencijai einant į pabaigą, visuotinio balsavimo metu paaiškėjo, jog didžioji dauguma draugijos narių pasisakė už naujos valdybos sudarymą Čikagoje. Taip pasibaigė kalifornietiškas draugijos ir pirmosios B. Brazdžionio pirmininkavimo jai laikotarpis. Draugija į vakarinę Amerikos pakrantę ir vėl sugrįš 1980 metais.