Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija

1958 metų rugsėjo 6 dieną Brooklyne, NY, vykusiame LRD valdybos posėdyje išrinkta nauja valdyba. Jos pirmininku tapo rašytojas Juozas Tysliava, į JAV atvykęs dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1932-siais. Pirmuoju vicepirmininku lietuviškiems reikalams išrinktas Pranas Naujokaitis, antruoju vicepirmininku ryšiams su kitų tautų rašytojais – Algirdas Landsbergis, sekretoriumi – Paulius Jurkus, iždininku – Stepas Zobarskas; kiti valdybos nariai buvo Leonardas Žitkevičius ir Kotryna Grigaitytė-Graudienė.

J. Tysliavos vadovavimo metais draugijos gyvenimas ir veikla tekėjo įprasta vaga: vyko valdybos posėdžiai, teiktos premijos už geriausią metų lietuvių grožinės literatūros kūrinį, rengti literatūriniai vakarai ir popietės. Viena iš buvimo LRD nariu sąlygų – metinis nario mokestis, kuris J. Tysliavos pirmininkavimo metu buvo 3 JAV doleriai.

Nuo pat pirmųjų dienų Amerikoje LRD valdyba susidūrė su lėšų stygiumi, ypač ieškant pinigų kasmetinei grožinės literatūros premijai. Tokį galvosūkį sprendė ir J. Tysliavos valdyba. 1960 metais jai nusišypsojo laimė, sulaukus VI Kanados „Lietuvių dienos“ organizacinio komiteto Hamiltone pasiūlymo paskirti visą – 500 dolerių – literatūros premiją.

1959 metų LRD literatūros premija, kurią sutiko finansuoti Kanados lietuviai, buvo įteikta Anglijoje gyvenusiam poetui Vladui Šlaitui už eilėraščių rinkinį Ant saulėgrąžos vamzdžio, „kuriame poetas grakščiu, subtiliu ir paprastu žodžiu išsako kūrėjo žmogiškąją buitį“ (http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=122796). Tai vienas iš kelių atvejų, kai LRD literatūros premija paskirta ne JAV gyvenančiam lietuvių rašytojui. Kiti pretendentai tų metų premijai gauti buvo Algimantas Mackus ir Albinas Baranauskas.

Deja, ir J. Tysliavos vadovaujamai draugijai nepavyko išleisti nė vieno leidinio, nors tokių planų būta. Mėnesinio žurnalo Lietuvių dienos leidėjas Antanas F. Skirius labai aiškiai nurodo tokio plano įgyvendinimo kliūtį. Laiške LRD vicepirmininkui Pranui Naujokaičiui jis rašo: „<...> gerai žinodamas konkrečias leidybos sąlygas, turiu štai ką pranešti: Nėra jokių resursų naujai knygai leisti“.

J. Tysliavai netikėtai mirus 1961 metų lapkričio 11 dieną, LRD pirmininko pareigas perėmė organizacijos vicepirmininkas Pranas Naujokaitis. 

Naujojo pirmininko pečius užgriuvo ne tik naujos valdybos reikalai, bet ir būsimi draugijos rinkimai bei 1960 ir 1961 metų literatūros premijų skyrimas. Savo laiške tuo metu jau Kalifornijos valstijoje gyvenusiam Bernardui Brazdžioniui P. Naujokaitis prašo Los Andželo rašytojų neatsiimti duoto pažado kandidatuoti į valdybą ir asmeniškai kreipiasi į poetą imtis iniciatyvos ir iš vietos lietuvių suorganizuoti revizijos komisiją.

Nepasisekus pinigų literatūros premijai gauti iš stambesnių mecenatų ir lietuviškų organizacijų, o savo ižde turint vos keletą dolerių (LRD Revizijos komisija 1962 m. gegužės 25 d. akte nurodo ižde radusi 7.48 dol.), LRD pirmininkas parašė 50 laiškų, kviečiančių aukoti po 20 JAV dol.: „<...> šiuo metu aplinkybės taip susidėjo, – rašoma laiške, – kad LRD premija už 1960 metus dar nėra paskirta, o atėjo laikas skirti premiją ir už 1961 metus. Tačiau pinigų neturime nė vienai premijai. <...> Liko vienintelė išeitis išdalinti premijos naštą didesniam skaičiui asmenų.“

P. Naujokaičio ir jo valdybos pastangos nenuėjo veltui – 1962 metų balandžio 29 dieną Apreiškimo parapijoje, Brooklyne, NY, įvyko literatūros premijų už 1960 ir 1961 metus įteikimas rašytojams Pulgiui Andriušiui ir Leonardui Andriekui.