Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija

1989 metų vasario 9 dienos laiške Česlovas Grincevičius informavo Niujorke gyvenantį Paulių Jurkų, jog visuotinio balsavimo metu LRD nariai „pritarė, nubalsavo, išrinko naują valdybą Amerikos rytuose. <...> [Todėl] Kreipiuos į Tave, nes Tu ir ėmeis iniciatyvos šiuos mielus rašytojus pakviesti į valdybą, gavai jų sutikimą“. Naujos valdybos posėdis įvyko 1989 metų balandžio 29 dieną. Jo metu pasiskirstyta pareigomis: P. Jurkus tapo pirmininku, Algirdas Landsbergis – vicepirmininku su kitų tautų rašytojais, Tomas Venclova – vicepirmininku ryšiams su Lietuvoje esančiais rašytojais, Leonas Lėtas – iždininku, Leonardas Andriekus ir Danguolė Sadūnaitė – valdybos nariais. Birželio 9 dienos posėdyje nauja valdyba į draugijos narius pakėlė poetą Bernardą Brazdžionį.

Paulius Jurkus LRD veikloje nebuvo naujokas. Sekretoriaus pareigas jis ėjo visose, išskyrus Jono Aisčio, rytinėje JAV pakrantėje veikusiose LRD valdybose. Panašų planą – tapti sekretoriumi ar eiti kitas, bet ne pirmininko pareigas, P. Jurkus, rodos, turėjo ir šioje valdyboje. Deja, šįkart jam išsisukti nuo pirmininkavimo nepavyko. P. Jurkus LRD vadovaus ir sekretoriaus pareigas vykdys beveik visą dešimtmetį – nuo 1989 iki 1998 metų.

P. Jurkaus vadovavimo LRD pradžia sutapo su Sovietų Sąjungos perestroika ir pamažu įsisiūbuojančiomis politinėmis permainomis Lietuvoje. Todėl naujoji valdyba vis daugiau dėmesio ėmė kreipti į ryšius su Lietuvoje gyvenančiais rašytojais ir jiems atstovaujančia sąjunga. Vienas iš pirmųjų LRD žygių šioje srityje buvo 1989 metų liepos 27 dieną Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkui Romualdui Lankauskui pasiųstas sveikinimas, lietuviams oficialiai atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos rašytojų sąjungos.

Nepraėjus nė mėnesiui nuo LRD sveikinimo Lietuvos rašytojų sąjungai, P. Jurkaus valdyba svarstė apie į 54-ąjį PEN klubo kongresą Kanadoje atvykstančią Lietuvos delegaciją ir jos išsakytą norą rugsėjo gale Niujorke surengti literatūros vakarą. Posėdžio metu nuspręsta svečiams iš Lietuvos ne tik išsiųsti oficialų kvietimą, palengvinsiantį JAV vizų gavimą, surengti vakarą, bet ir paremti juos finansiškai, užmokant jų registracijos mokestį kongrese.

Literatūros vakaras su Lietuvos rašytojais buvo surengtas Niujorko „Kultūros židinyje“ 1989 metų spalio 15 dieną. Vakare iš Lietuvos dalyvavo: Raimundas Kašauskas, Romualdas Lankauskas, Kornelijus Platelis, Ričardas Gavelis, Regina Rudaitytė ir rašytojus pristatęs Aleksandras Krasnovas. Savo kūrybą skaitė R. Gavelis ir K. Platelis, kiti papasakojo apie save, savo kūrybą ir literatūrinį gyvenimą Lietuvoje. Prieš vakarą „Kultūros žindinio“ mažojoje salėje įvyko pokalbis su svečiais. „Tai buvo iš viso pirmas toks susitikimas“, – pastebi LRD valdyba savo aplinkraštyje (nr. 1, 1990 m. rugpjūčio 15 d.) ir priduria, jog susitikimo metu prieita prie išvados, jog abiem organizacijoms reikia glaudžiau bendradarbiauti, suteikiant galimybę Lietuvos rašytojams dalyvauti Amerikoje skelbiamuose konkursuose, o JAV lietuviams – Lietuvos spaudoje. Kalbėta ir apie galimybę susijungti, bet kol kas nuspręsta neskubėti.

Nauji vėjai papūtė ir LRD Literatūros premijos įteikime. 1989 metų premija paskirta 1984 metais iš tuometinės sovietinės Lietuvos į Kanadą emigravusiai rašytojai Editai Nazaraitei už poezijos knygą Mechaninė mūza. Premijos įteikimas įvyko „Kultūros židinyje“, Niujorke, 1990 metų lapkričio 17 dieną.

P. Jurkaus kadencijai artėjant į pabaigą, 1991 metų vasario 17 dieną LRD pirmininkas savo bičiuliui ir kolegai Č. Grincevičiui rašė: „Reikia ieškoti naujos valdybos. Nebenoriu ir nebesugebu tokiu čia būti, kokiu esu. Daug darbelio tenka mano glupai galvelei. Kur reikėtų sudaryti valdybą. Mano akys krypsta į Chicagą. Kaip būtų, jei padarytume moterį pirmininke? Dabar mot[e]rų gadynė.“ „Moterų gadynės“ P. Jurkui teko laukti dar septynerius metus – iki 1998 metų.  

1997 metų gruodį–1998 metų sausį išrinktoje naujoje valdyboje P. Jurkaus pavardės jau nebuvo. Paskutiniame senosios valdybos išleistame aplinkraštyje (nr. 3, 1998 m. balandžio 1 d.) organizacijos vykdomajam organui – valdybai – suteikta daugiau teisių: nuo šiol pati valdyba, be visuotinio narių balsavimo, kviečia naujus narius į draugiją ir suteikia garbės nario titulą. Ji taip pat pasilieka teisę pasikviesti žmogų valdybos darbams ir kitokiems projektams įgyvendinti. Aplinkraštyje svarbus ir punktas dėl dviejų organizacijų – LRD ir Lietuvos rašytojų draugijos – tolimesnio statuso. Senosios valdybos nuomone, „[tik] Atskirai veikdamos, dvi organizacijos daugiau padarys negu viena“, todėl LRD nariai raginami ne ieškoti susijungimo kelių, o aktyviai dalyvauti savosios organizacijos veikloje.