Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija

1998 metais LRD istorijoje pirmą kartą valdybai ėmė vadovauti moteris. Tų metų gegužės 30 dieną įvykusiame naujos valdybos posėdyje pirmininke išrinkta Stasė Petersonienė, sekretore – Daiva Karužaitė, iždininku ir archyvaru – Stasys Džiugas, ryšiams su angliškai rašančiais lietuviais rašytojais – Aušra Kubiliūtė-Daulienė, informaciniams reikalams – Nijolė Jankutė-Užubalienė, o Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis tapo valdybos nariu.

Naujoji valdyba savo veiklos pagrindiniais uždaviniais pasidalijo su Amerikos lietuvių visuomene, 1998 metų liepos 25 dienos laikraščio Draugas priede „Mokslas. Menas. Literatūra“ paskelbdama straipsnį „Lietuvių rašytojų draugijos metmenys“. LRD pirmininkė išskyrė septynis svarbiausius valdybos tikslus: skatinti literatūros renginius vietos bendruomenėse; raginti rašytojus patiems rūpintis savo kūrybos išleidimu; sutvarkyti LRD archyvą; sudaryti rašytojų laureatų archyvą; rūpintis į draugijos veiklą įtraukti angliškai rašančius lietuvius rašytojus; kasmet rinkti LRD premijos laureatus; ieškoti naujų narių ir toliau bendradarbiauti su Lietuvos rašytojų sąjunga bei kitais literatūriniais sambūriais Lietuvoje.

Laikydamasi Drauge duoto pasižadėjimo palaikyti ryšį su Lietuvos rašytojais, naujoji pirmininkė 1998 metų lapkričio 19 dieną laišku kreipėsi į Lietuvos rašytojus, sveikindama juos su suvažiavimu ir linkėdama kūrybingų metų.

Nors buvęs pirmininkas P. Jurkus viename iš savo laiškų lyg ir suabejojo S. Petersonienės valdybos ambicingu veiklos planu, pastebėjęs apie jos „užmestą platoką barą“, aktyvioji pirmininkė turėjo daug energijos ir pasiryžimo tą barą arti. Nuo pat pradžios jos valdyba ypač Čikagos lietuviškai visuomenei rengė daug literatūros renginių, neapsiribodama jau tradiciniais tapusiais LRD literatūros premijos įteikimais ir „Poezijos dienomis“. Beje, vadovaujant S. Petersonienei, LRD Literatūros premijos pradėtos teikti rašytojams ne už geriausią metų kūrinį, bet už viso gyvenimo kūrybą ir įnašą į lietuvių literatūrą.  

2000 metų kovo mėnesį Čikagoje lankantis LRS pirmininkui Valentinui Sventickui, nutarta LRS ir LRD kartu kreiptis į Lietuvos vyriausybę, prašant sumažinti knygų iš Lietuvos siuntimo kainas. Nors į kreipimąsi palankiai atsakė kultūros ministras Arūnas Bėkšta, „deja, – rašoma viename iš LRD valdybos apžvalgų, – nieko konkretaus iki šiol negirdėjome“. 

Vis dažniau LRD finansiškai rėmė ir prisidėjo prie Lietuvos rašytojų veiklos. 2004 metais draugijos pirmininkė LRS leidyklai išsiuntė 1 000 JAV dol. čekį, pastebėdama, jog LRD parama rodo, kad „išeivijos rašytojams rūpi, kad Lietuvoje būtų stiprus lietuviškas žodis, ypač grožinė literatūra“. Tais pačiais metais laiške Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Lietuvos istorijos redakcijos vedėjui Vytautui Spečiūnui LRD pirmininkė pranešė, jog jos vadovaujama valdyba nusprendė institutui nupirkti ir padovanoti du Bostone išleistos Lietuvių enciklopedijos komplektus.

2006 metais pirmą kartą LRD istorijoje organizacijos Literatūros premija už 2005 metus iškeliavo į Lietuvą. Ja apdovanotas prof. Vincas Auryla už dvitomę knygą Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra.  

Draugija, vadovaujama 2016 metais 100 metų sulaukusios S. Petersonienės, tebegyvuoja iki šių dienų. Vienas iš paskiausių LRD renginių įvyko 2016 metų vasario 6 dieną Čikagos lituanistinėje mokykloje, Jaunimo centre, kur buvo įteikta 2015 metų Literatūros premija. Jos laureatais tapo JAV lietuviai rašytoja Rūta Šepetys ir žurnalistas Raimundas Marius Lapas.