Lietuvos baletui - 90. Léo Delibes „Coppelia“ 1925-2015

Pirmasis Lietuvos baleto spektaklis Delibes‘o „Kopelija“, prieškariu statyta du kartus , po karo buvo rodomas retai. Nikolajaus Zverevo sukurtą „Kopeliją“ atgaivino XX a. 6-ajame dešimtmetyje trumpai vyriausiosios baletmeisterės pareigas ėjusi Genovaitė Sabaliauskaitė.

Šabasevičius H. Klasikos interpretacijos XX a. II pusės Lietuvos baleto teatre // Menotyra. 2010, T. 17/Nr.2, p. 183.

Chaimas Potašinskas (1924 - 2009) – pianistas, dirigentas, teatrui atidavęs 36 metus. Dirigavimą studijavo Vilniuje pas M. Šteimaną ir Leningrade pas I. Musiną. 1949 m. tapo teatro dirigentu. Nors Ch. Potašinskas yra dirigavęs nemažai operos spektaklių, pirmiausia jis buvo baleto dirigentas, kaip reta subtiliai jaučiantis šio žanro specifiką. Dirbdamas teatre, Ch. Potašinskas parengė apie 40 premjerų (tarp jų E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“ J. Juzeliūno „Ant marių kranto“, A. Rekašiaus „Gęstantis kryžius“), dirigavo apie 3000 spektaklių. 200 m. dirigentas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

Parengta pagal: Muzikos enciklopedija. T.3.- Vilnius, 2007, p. 135; Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 18.- Vilnius, 2010, p.646.

Genovaitė Sabaliauskaitė (g. 1923 m.) – baleto artistė, baletmeisterė, pedagogė.
Gimė 1923 m. balandžio 2 d. Kaune. 1934-1938 m. mokėsi Kauno Valstybės teatro baleto studijoje, nuo 1938 m. buvo solistė baleto spektakliuose. 1941 -1942 m. stažavo Agripinos Vaganovos baleto mokykloje Leningrade, lankė rusų primabalerinos Galinos Ulanovos šokio pamokas Marijos teatre. 1944-1965 m. G. Sabaliauskaitė buvo viena iš pagrindinių Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solisčių. 1965-1968 m. - Lietuvos operos ir baleto teatro vyriausioji baletmeisterė. Nuo 1952 m. su pertraukomis dėstė Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje, buvo Choreografijos skyriaus (vėliau- Čiurlionio menų m-los skyrius) viena steigėjų, kelerius metus jam vadovavo. Sukūrė per 20 pagrindinių vaidmenų baleto spektakliuose, pastatė kelis baleto spektaklius, vienas iš jų – L. Delibes „Kopelija“ (1954). 1970-1971 m. dirbo Čilės nacionalinio teatro Santjage baletmeistere, gastroliavo Belgijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir kt.

Parengta pagal: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 20. – Vilnius, 2011, p. 596.

1938-1939 m baleto sezone žaibu apskriejo žinia apie naujos šokėjos Genovaitės Sabaliauskaitės gabumus. [...] Ji , būdama tik 16 metų, jau debiutavo šokdama balete „Miegančioji gražuolė“. [...] Jaunajai šokėjai Genovaitei Sabaliauskaitei įsijungus į Valstybės teatrą 1938 m., ją lydėjo vienas po kito scenos laimėjimai. Žiūrovai ypatingai mėgo stebėti bundantį jaunosios balerinos talentą.

Feliksas Navickas ( g. 1922 m.) – dailininkas scenografas. Baigiant Lietuvos dailės institutą jo diplominis darbas buvo dekoracijų bei kostiumų projektai K. Treniovo dramai „Liubovė Jarovaja“. Jau debiutas atkreipė teatro žinovų dėmesį ir įrodė, kad į teatrą atėjo kūrybingas ir savitas jaunas menininkas. Vien tik Kauno dramos teatre sukurtos scenografijos dvylikai spektaklių. Tai J. Grušo „Vedybų sukaktis“, „Profesorius Markas Vidinas“, A. Čechovo „Trys seserys“, K. Inčiūros „Žemaitė“, F. Garsijos Lorkos „Bernardos Albos namai“ ir kt. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – dešimt: Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, „Katedra“, V. Krėvės „Žentas“, M. Gorkio „Vasarotojai“. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – aštuoni: L. Delibes „Kopelija“, R. Leonkavalio „Pajacai“, V. Klovos „Pilėnai“, G. Verdi „Traviata“. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre - „Mindaugas“. Netrukus jis jau kūrė scenografijas L. Delibes „Kopelijai“, R. Leonkavalio „Pajacams“, V. Klovos „Pilėnams“, G. Verdi „Traviatai“, F. Flotovo „Martai“ ir kt.  Jo darbais domėjosi žymus scenografas Liudas Truikys. F. Navicko kūrybą pripažino, analizavo teatrologai, užsienio specialistai.

Parengta pagal: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 16. – Vilnius, 2009, p. 154.

Lietuviškoji opera neatskiriamai susijusi su Kipro Petrausko vardu. Lietuvių baleto pirmasis penkiasdešimtmetis  - su B. Kelbausko – šokėjo, pedagogo, repetitoriaus, baletmeisterio vardu.

Ruzgaitė A. Pirmasis ... // Kultūros barai. 1974, Nr.12, p. 34.