„Mums atimta penkiasdešimt metų. Tai ir buvo tas didžiausias tautos turtas: jos iškasenos, jos žemė, oras, vanduo, jos darbui susitelkę žmonės, viskas, kas buvo nepadaryta ir neįmanoma padaryti. Tai didžiausi nuostoliai, kuriuos bus sunku surašyti Maskvai pateikiamame žmoniškųjų nuostolių sąraše. Subendrintas, nusavintas tautos laikas buvo iššvaistytas, išblaškytas po sibirus ir kazachstanus, suniokotas, atimtas iš žmonių pačioje Lietuvoje. Kiek daug žmonių dabar pasako: gyvenau, o gyvenimo neturėjau...“ (Iš virtualios parodos „Rašytojai apie Kovo 11-ąją“)
„...tuometinis Sąjūdis buvo unikalus, staigiai per labai trumpą laiko tarpą apėmęs visą Lietuvą. Įdomu tai, kad pradžioje Sąjūdis net neturėjo savo aiškaus lyderio, vado ar ideologo, suformuluotos programos. Šimtus tūkstančių žmonių vienijo tiktai nepriklausomybės siekis, iš kurio kilo Nepriklausomos valstybės atkūrimo idėja, pagaliau tapusi Kovo 11-osios Aktu. [...] Nuostabus dalykas – šis nepriklausomybės siekis kilo iš tautos, kuri ir įpareigojo Sąjūdį atlikti šį istorinį žingsnį. [...] Įvykiai taip skubino, jog reikėjo gana greitai apsispręsti, ir tai buvo padaryta Kovo 11-osios Aktu. Yrant represinėms struktūroms, kurios dar vienintelės būtų galėjusios kuriam laikui palaikyti imperijos galybę, atsirado spraga, kada reikėjo tiesiog pasiimti Nepriklausomybę laiku ir sumaniai, nepadarant klaidų. Manau, jog šiek tiek suvėlavus, mus ir kitas šalis būtų ištikęs kruvinas Jugoslavijos likimas. Kai kurie asmenys bus minimi istorijoje kaip sužaidę unikalią partiją su vienu labiausiai represinių režimų. Bet tai turės būti pasakyta vėliau, kol apsivalys tauta nuo ją žlugdžiusių okupacinių poveikių.“ (Iš virtualios parodos „Rašytojai apie Kovo 11-ąją“)
