-
1990 m. vasario 26 d.
Horstas Bacia. „Tikslas – nepriklausomybė“
Reikalauti nepriklausomybės ir ją pasiekti yra, žinoma, du skirtingi dalykai. Šiuo metu Lietuvoje išsakyti lūkesčiai, jog šį tikslą galima būtų pasiekti jau šiais metais, yra pernelyg optimistiški.
-
1990 m. kovo 12 d.
„Lietuva pasisako už nepriklausomybę. Respublikos prezidentas – ne komunistas“
Brazauskas pasakė, kad neužtenka tik politinės nepriklausomybės. „Mums kartu reikalingas ir ekonominis suverenitetas“, – pareiškė jis, nurodydamas, jog 90 procentų Lietuvos importo ir eksporto susiję su Sovietų Sąjunga.
-
1990 m. kovo 12 d.
Werneris Adamas. „Lietuvos istorija bėgant šimtmečiams buvo permaininga“
Ne atsitiktinumas, jog Lietuva yra lyderė. Priešingai nei kitos dvi kaimyninės respublikos, kur rusifikacija buvo žymiai didesnė, lietuviai savo šalyje sudaro maždaug 80 procentų visų gyventojų.
-
1990 m. kovo 26 d.
Johannas Georgas Reißmülleris. „Primena Molotovą”
Gorbačiovas pateikia Lietuvos prezidentui Landsbergiui ultimatumus: atsakymo laukiama „per tris dienas“; „Informuokite apie įvykdymą per dvi dienas.“ Tokie aštrūs Maskvos reikalavimai Lietuvą pasiekė ir Antrojo pasaulinio karo pradžioje.
-
1990 m. balandžio 21 d.
„Lietuva prislėgta sovietinės blokados. Brazauskas reikalauja Parlamentą nusileisti“
Lietuvos gyventojai pasiryžę paremti savo Vyriausybę kovoje su Sovietų Sąjungos vadovybe. Tai patvirtina transparantas, kurį laikė demonstracijos, į kurią susirinko apie 30 000 žmonių, dalyviai. Transparante buvo parašyta: „Jei iškentėme Stalino Sibirą, iškęsime ir Gorbačiovo blokadą.“
-
1990 m. kovo 26 d.
Ulrichas Schmidla. „Mūsų ginklai yra mūsų burna ir mūsų liežuvis“
(...) „Mums nereikalingi ginklai nepriklausomybei iškovoti. Mūsų ginklai yra mūsų burna ir mūsų liežuvis. Ar Gorbačiovas jį mums išraus?“.
-
1990 m. rugsėjo 15 d.
„Lietuva: laisvė apribota“
„Lietuva yra kaip virta bulvė – per karšta, kad paliestum, tačiau ir per brangi, kad jos atsisakytum“, – taip Lietuvos padėtį aprašo 1988 m. įsteigto piliečių judėjimo „Sąjūdis“ atstovas.