-
Augustinas Gricius. „Vyrai, nesijuokit!“ (1969)
Augustinas Gricius. „Vyrai, nesijuokit!“ (1969)
Mielai Ievai Simonaitytei, linkėdamas geros sveikatos, žvalumo, kūrybingos nuotaikos. Aug. Gricius[,] Vilnius, 1969.IX.22.
__________________________________________________________
„Berods, kone kiekvienas mūsų menininkas yra turėjęs savo Aukštujus, savo smėlio atkalnę, kur svajonėse buvo statomos pilys, ir savo užmaršos jūrą, kurioj skandinti dar mažiukės širdelės tas pats ir alkio krimtimas, ir širdies sopėjimas, ir visi sielvartai bei kartumai. Dėl to Ievos Simonaitytės pasipasakojimas apie save pačią „mažos mergaitės karalijoje“ už trobelės, atkalniuke iš skaisčiausių geltoniausių smilčių, toks artimas, toks suprantamas ir graudinantis, kaip savo paties vaikystės prisiminimai.“
Gricius, Augustinas. Atėjusi iš liaudies gelmių... Literatūra ir menas, 1967, saus. 21, p. 3–4. -
Augustinas Gricius. „Buvo buvo, kaip nebuvo“ (1964)
Augustinas Gricius. „Buvo buvo, kaip nebuvo“ (1964)
Mielai, Ievai, linkėdamas geros sveikatos, žvalios kūrybinės nuotaikos su gilia simpatija[,] A. Gricius. Vilnius, 1964.XII.18.
___________________________________________________________
„Yra vienas bruožas, bendras daugumai mūsų vadinamos vyresniosios kartos menininkų biografijų. Tai ta vargana vaikystė, tai tas mušimasis savo jėgomis, vien savo jėgomis į pasirinktą tikslą, nevarstant įvairių mokyklų durų, o einant tik gyvenimo mokyklą, rūsčią, reiklią, kartais ir klastingą. Ir už tą mokyklą reikėjo mokėti, bet jau ne pinigais, o darbu, jaunyste, sveikata.“Gricius, Augustinas. Atėjusi iš liaudies gelmių... Literatūra ir menas, 1967, saus. 21, p. 3–4.
-
Augustinas Gricius. „Žmonės“ (1960)
Augustinas Gricius. „Žmonės“ (1960)
Mielai, brangiai, puikiai rašytojai Ievai Simonaitytei Su didele pagarba Aug. Gricius[,] 1960.II.18.
___________________________________________________________
„Dėl to ir atsitiko taip, kad Ieva Simonaitytė ir jos kūrinys 1935–1936 m. buvo tikrai sensacinga staigmena visai Lietuvai. Tai buvo ir puiki literatūros propaganda. Apie rašytoją ir jos kūrybą prašneko tokios asmenybės, kurios literatūra iki tol nesidomėjo ir jos nemėgo.Premijos Ievai Simonaitytei įteikimo iškilmėse buvo pilnas Kauno teatras. Ir ar tos iškilmės nebus buvusios pirmoji tikra lietuvių literatūros šventė. Kaip paskui ir kiti iškilmingi literatūrinių premijų įteikimai.“
Gricius, Augustinas. Atėjusi iš liaudies gelmių... Literatūra ir menas, 1967, saus. 21, p. 3–4. -
Augustinas Gricius. Kepurės nenukelsim (1971)
Augustinas Gricius. Kepurės nenukelsim (1971)
Mielai Ievai Simonaitytei, linkėdamas sveikatos ir vis naujų kūrybinių laimėjimų[,] Augustinas Gricius. 1971.IX.17, Vilnius.