Mielai Ievai… Ievos Simonaitytės knygų kolekcijos autografai Nacionalinėje bibliotekoje

Eugenijus Matuzevičius. „Mėnesienos krantas: eilėraščiai“ (1965)

Mielai ir gerbiamai  Ievai Simonaitytei  –  jos šviesaus  ir didvyriško  jubiliejaus  proga – su geriausiais linkėjimais! Visada su pagarba ir simpatija – Eug. Matuzevičius[,] Vilnius, 1967.I.23.
__________________________________________________________

„1946–1948 metais gyvenau viename name su I. Simonaityte (Kaune, Dzūkų gatvėje). Gyvendami tame pačiame aukšte, kaimynystėje, turėdami laisvesnę valandėlę, susitikdavom, pasikalbėdavom rūpimais literatūros klausimais. ˂...˃ Dažnai I. Simonaitytė pakviesdavo puoduką kavos išgerti... Ir tuomet prasidėdavo ilgi, įdomiausi pokalbiai. Žinoma, mes, pakviestieji, būdavom daugiausia tik klausytojai. Bet tada, klausydamasis įvairių įvairiausių istorijų iš rašytojos gimtojo Vanagų kaimo gyvenimo, klausydamasis nepaprastai žodingo, vaizdaus ir sklandaus I. Simonaitytės pasakojimo, dažnai pagalvodavau: „Kad visa tai užrašytų stenografas! Štai koks puikus, gyvu žodžiu papasakotas apsakymas! O štai visa apysaka! Kokia nuostabi pasakotojos jėga!“

Matuzevičius, Eugenijus. Pasakotoja – menininkė. In Jaunieji: pradedančiųjų rašytojų almanachas, 1957, kn. 9, p. 61.

Eugenijus Matuzevičius. „Negeski, švyturio ugnele: eilėraščiai“ (1960)

Atminimui mielai ir gerbiamai Ievai Simonaitytei, sodraus lietuviško – pajūrietiško žodžio meistrui – su geriausiais linkėjimais! – Eug Matuzevičius[,] Vilnius, 1960.VIII.12.
___________________________________________________________

„Antrasis „sūnus“ – poetas Eugenijus Matuzevičius. Nuo 1945 metų, kai gyveno Kaune, bendrame bute, mažame kambarėly.

– Pokario metas sunkus, – sako Rašytoja, – ir kai jam reikėdavo kur eiti, būdavo, išleidžiu su sielvartu – ar dar grįš? Ar grįš? Ir kai pasibeldžia po vidurnakčio, tik atsidūstu – ak dėve, dar sugrįžo... Jis man buvo kaip sūnus...“

Pajedaitė, Ona. Ji buvo Simonaitytė. Vilnius: Vaga, 1988, p. 36.

Eugenijus Matuzevičius. „Draugystės daina“ (1953)

Gerbiamai ir mielai mano buvusiai kaimynei, puikiam žmogui ir rašytojui – Ievai Simonaitytei, – su nuoširdžiausiais linkėjimais – Eug Matuzevičius[,] Vilnius, 1954.I.21.
___________________________________________________________

E. Matuzevičius siunčia savo išėjusias knygas, rašo laiškus, džiaugiasi Simonaitytės kūryba. Jis duoda įdomių patarimų: ką paliesti, ką akcentuoti. Ir ragina rašyti ne mažiau kaip po šešetą ar net dešimtį puslapių per dieną. Jo požiūris toks dalykiškas, reiklus.“

Pajedaitė, Ona. Ji buvo Simonaitytė. Vilnius: Vaga, 1988, p. 36.

Eugenijus Matuzevičius. „Žalios metų salos“ (1975)

Atminimui gerbiamai ir mielai prozos žodžio meistrei Ievai Simonaitytei, – visada su geriausiais poetiniais linkėjimais! Eug Matuzevičius Vilnius, 1975.XI.6. Knygoje įdėtas atvirukas, kuriame įrašas: Gerbiama ir miela Ieva! Su Spalio šventėmis! Sveikatos, darbingos ir kūrybingos nuotaikos! Eug Matuzevičius[,] Vilnius, 1975.XI.6 d.

Eugenijus Matuzevičius. „Paukščių takas: eilėraščiai“ (1970)

Atminimui gerbiamai ir mielai Ievai Simonaitytei, – su geriausiais kūrybos, laimės, sveikatos linkėjimais!

Eug Matuzevičius[,] Vilnius, 1970.IX.27.