-
Antspaudai, kuriais buvo žymimos Strašuno bibliotekos knygos
Biblioteka pradėjo veikti 1892 m. laikinose patalpose. Vėliau bendruomenės labdaros taryba nusprendė pastatyti būtent bibliotekai skirtą pastatą šalia Didžiosios sinagogos, kuriame ji veikė nuo 1902 m. Bibliotekos rūmai kartu su Didžiosios sinagogos pastatu tapo architektūriniu Vilniaus žydų dvasingumo simboliu, kuris dažnai vaizduojamas žydų ir ne žydų menininkų darbuose.
Biblioteka nuolat įsigydavo naujų knygų, prenumeravo periodinius leidinius. Tęsėsi ir knygų dovanojimo jai tradicija. 1920-aisiais metais biblioteka turėjo apie 19 000 knygų žydų ir kitomis kalbomis. Nuo1928 m. biblioteka gaudavo po vieną visų Lenkijoje hebrajų ir jidiš kalbomis leistų leidinių egzempliorių.
-
Strašuno bibliotekos vaizdas iš žydų kvartalo kiemo. I. Cinovičiaus nuotrauka Izraelio Kloiznerio monografijoje „Toldot hakehila ha ivrit bevilna“ (hebr. „Vilniaus žydų bendruomenės istorija“). T. I. Vilnius, Žydų bendruomenės leidimas, M. Garberio spaustuvė, 1938.
„Tradicinio ir moderniojo pasaulio susidūrimą kasdien kaip pantomimą galėjai stebėti Strašuno bibliotekos skaitykloje. <...> Kadangi Talmudo ir rabinų veikalų bibliotekoje buvo per akis, dievoti žydai čia studijuodavo šventus raštus. Bet biblioteka buvo tikras judaikos lobynas, todėl traukė supasaulėjusius mokslininkus ir universiteto studentus. Taigi čia skaitykloje bet kada galėjai matyti prie dviejų ilgų stalų sėdint garbingus ilgabarzdžius vyriškius su skrybėlėms, studijuojančius Talmudo tekstus, greta vienplaukių vaikinų ir net merginų, šiltomis dienomis kartais vilkinčių berankovėmis suknelėmis.“
(Iš niujorkietės Lucy Dawidowicz, 1938 m. studijavusios Vilniuje, prisiminimų)
-
Fragmentas apie Strašuno biblioteką Mozės Šalito straipsnyje „Vilner bibliotekn“ (jid. Vilniaus bibliotekos). „Vilner zamlbuch“ (jid. Vilniaus rinkinys). Vilnius, Niseno Rozentalio spaustuvė, 1916.
„Kadangi skaitytojų buvo daug, o skaitykla maža <...> ant bibliotekos durų dažnai atsirasdavo raštelis, kad vietų nebėra, ir mums [moksleiviams] belikdavo nusivylusiems grįžti namo. Nenorėdavome su tuo sutikti ir maištaudavom, juk dažnai gimnazistams ar mokytojų seminarijos studentams prireikdavo tokių retų ar brangių knygų, kokiomis disponavo tik Strašuno biblioteka.“
(Iš Miros Berger atsiminimų)
-
Strašuno bibliotekos kartotekos fragmentai. Knygoms iš Mato Strašuno asmeninės kolekcijos aprašyti ant kortelių buvo klijuojamos iškarpos iš dublikatų spausdinto katalogo „Likute shoshanim“ (hebr. Rožių skynimas), išleisto Dovydo Strašuno. Berlynas, Cvi Hiršo Icikovskio spaustuvė, 1889.
„Bibliotekos skaitytojai – tai rabinai, profesoriai, literatai, studentai, moksleiviai, inteligentija, darbininkai. Amžius – nuo 18 metų. Moterų – 22%. <…> Skaitytojų dienos vidurkis – 150, išduotų knygų - 225.
(Ataskaita apie Strašuno bibliotekos veiklą Vilniaus magistratui 1930 05 21, Lietuvos valstybės centrinis archyvas)
-
Solomon Formstecher. „Die Religion des Geistes”. Frankfurtas prie Maino, F. Guchslando spaustuvė, 1841.
Iš gydytojo psichiatro ir pedagogo, Vilniaus hebrajų gimnazijos „Tarbut“ direktoriaus Juozapo Regensburgo (1879-1930) asmeninės bibliotekos knygų.
J. Regensburgas buvo vienas aktyviausių Vilniaus sionistų. 1923 m., Jeruzalėje įsisteigus universiteto bibliotekai, kartu su Strašuno bibliotekos darbuotojais organizavo knygų atranką jai. Ši knygą turi J. Regensburgo dedikaciją Jeruzalės universiteto bibliotekai, bet liko Strašuno bibliotekos fonduose.
