-
Strašuno bibliotekoje. Nuotrauka iš Mozės Vorobeičiko knygos "Ein Ghetto im Osten. Wilna" (vok., Žydų kvartalas Rytų Europoje. Vilnius). Ciurichas ir Leipcigas, Orel Füssli leidykla, 1931 m.
"Vilnius – tai ne miestas, o idėja. Jeigu norite pamatyti tos idėjos įkūnijimą, apsilankykite Strašuno bibliotekoje." (Jokūbo Zeevo Lackio-Bertoldi įrašas Strašuno bibliotekos svečių knygoje, 1929 m. spalio 28 d.)Strašuno biblioteka greitai tapo Vilniaus ir visos Lietuvos žydų šviesuomenės traukos centru, miesto žydų bendruomenės pasididžiavimu. Ji minima bemaž visose Vilniaus žydų gyvenimui skirtose knygose ir daugelyje straipsnių, prozos ir poezijos kūrinių.
Po darbo valandų bibliotekos skaitykloje rinkdavosi posėdžiams įvairių draugijų atstovai, buvo skaitomos paskaitos.
-
Zalmanas Šneuras. Poema „Vilna“ (hebr. Vilnius). Berlynas, leidykla „Ha-sefer“, 1923.
„Strašuno biblioteka – lyg didžiulės suakmenėjusios smegenys, sukaupusios
Išsklaidytos tautos pamąstymus, kol tapo bendru paveldu...
Nebeliko tų galvų, kuriose jie gimė,
O šis protas tebeveikia savaime,
Sukosi jame amžinos tautos mintys, išreikštos Dievo kalba.“
Zalmanas Šneuras. Poema „Vilna“
-
„Vilne“ (jid. Vilnius), leid. Jefimas Ješurinas. Niujorkas, Futuro Press, 1935.
„Šie namai – tai dvasios šventykla, išminties rūmai, Vilniaus tvirtovė
<...> skurdaus Vilniaus prabangus lobis.“
Iš Chaiklo Lunskio straipsnio „Di Strashun bibliotek in Vilne“ (jid. Vilniaus Strašuno biblioteka), straipsnis skelbtas rinktinėje „Vilne“ (jid. Vilnius), leid. Jefimas Ješurinas. Niujorkas, Futuro Press, 1935).
Šioje knygoje paskelbtas ir straipsnis apie patį Lunskį.
-
Strašuno bibliotekos svečių knyga Antrojo pasaulinio karo metais dingo, bet keletas jos įrašų išliko Chaiklo Lunskio straipsnyje „Der „Sefer ha-zahav“ in der Strashun bibliotek“ (jid. „Auksinė“ Strašuno bibliotekos svečių knyga).
„Mūsų senasis Vilnius iš tikrųjų vertas tokios reikšmingos žydų knygų bibliotekos, juk jis yra visų mokslo siekėjų dvasinis centras.“
Simonas Dubnovas, 1903
„Panašaus į šitą žydų knygų rinkinio nesu matęs nei sapnavęs, negalėčiau įsivaizduoti net pasitelkęs visą savo rašytojo fantaziją... Jeigu Lietuvos Jeruzalėje gali aptikti tokių lobių, ar galima tikėtis kažko įspūdingesnio net pačioje Izraelio žemėje?“
Šolem-Aleichemas, 1905
„Galima tik tikėtis, kad ir ateityje liksime tiek dvasiškai turtingi, kiek esame šiandien.“
Dovydas Einhornas, 1909
„Tebūnie dangaus valia, kad šių namų dvasios nenugalėtų pasaulio audros ir negandos, kad jie liktų amžinu paminklu mūsų išminčiams ir šviesuliams, knygų paminklu Knygos tautos didvyriams.“
Judas Leibas Kantorius, 1910
„Mūsų keturių tūkstančių metų kultūros pagrindai pakankamai tvirti, kad galėtume nebijoti jokių inkvizicijų, kad ir kokią formą jos įgautų. Nemirtingoji tautos dvasia vis tiek išliks, ir čia, Strašuno bibliotekoje, aš jaučiu tos dvasios buvimą.“
S. An-ski, 1919
„Seni žydų pergamentai neleidžia mums patiems senti.“
Zusmanas Segalovičius, 1924
„Vilnius palieka stiprų įspūdį, tačiau Strašuno bibliotekos įspūdis yra stipriausias. Ypač tiems, kuriems teko garbė gimti vilniečiais.“
Jefimas Ješurinas, Maksas Goldingas, 1931
„Palaimintas yra Tas, kuris įteikė savo sukurtą pasaulį patikimiems sergėtojams, ir palaiminti yra tautos dvasinių vertybių saugotojai. Nėra kilnesnės misijos nei ši.“
Chaimas Nachmanas Bialikas, 1932
