Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos · Virtualios parodos

Pradžia English

Meniu

Parodos

#
A
B
C
D
G
I
J
K
M
N
O
P
R
Š
T
U
V
Y
Ž

Temos

Mato Strašuno gyvenimas ir darbai

Mato Strašuno gyvenimas ir darbaiMato Strašuno palikimasStrašuno bendraminčiai – knygų kolekcijų donatoriaiBibliotekos gyvenimasBibliotekininkaiStrašuno biblioteka – Vilniaus žydų kultūrinio gyvenimo centrasBiblioteka pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiuVokiečių okupacija ir bibliotekos žūtisBibliotekos atminimas ir palikimas

Parodos „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“ plakatas

Mato Strašuno atminimo lenta Vilniaus Žemaitijos gatvėje (Miglės Anušauskaitės nuotrauka)

Matas Strašunas. Almanachas „He-asif“ (hebr. Derlius). Leid. Nachumas Sokolovas. Varšuva, Izaoko Goldmano spaustuvė, 1885.

Dvi knygos, Mato Strašuno paveldėtos iš tėvo Samuelio Strašuno: Doveris Šteinaizenas. „Yehege khokhma“ (hebr. Išminties žodžiai). Vilnius ir Gardinas, Maneso Romo ir Zimelio Nachimovičiaus spaustuvė, 1836; „Midrash tanaim“ (hebr. Senovės išminčių sakmės). Vilnius, Maneso Romo ir Zimelio Nachimovičiaus spaustuvė, 1838. Knygų priešlapiuose - tėvo ir sūnaus Strašunų autografai.

P103 divrei sir.jpg

Mato Strašuno iš tėvo Samuelio Strašuno paveldėta knyga: Mejris Halevis Leteris, „Divre sir“ (Poezija). Minskas, Geršono Blošteino spaustuvė, 1832. Knygos priešlapyje - tėvo ir sūnaus Strašunų autografai.

midrash tanaim.jpg

Knyga „Midrash tanaim“ (hebr. „Ankstyvųjų išminčių Biblijos komentarai“, Vilnius, M. Romo ir Z. Nachimovičiaus spaustuvė, 1839), Mato Strašuno paveldėta iš tėvo, su Samuelio ir Mato Strašunų autografais.

Knygos, Matui Strašunui dovanotos jo bendraminčių švietėjų, literatų ir mokslininkų, su rankraštinėmis autorių dedikacijomis. Mordechajus Aaronas Gincburgas (1795–1846). „Aviezer“ (hebr. Aviezeris). Vilnius, Romų leidykla, 1863.

ben porat.jpg

Knygos, Matui Strašunui dovanotos jo bendraminčių švietėjų, literatų ir mokslininkų, su rankraštinėmis autorių dedikacijomis. Mordechajus ben Saliamonas Plungianas (1814–1883). „Ben Porat“ (hebr. Ben Poratas). Vilnius, Romų leidykla, 1858.

david umichal.jpg

Knygos, Matui Strašunui dovanotos jo bendraminčių švietėjų, literatų ir mokslininkų, su rankraštinėmis autorių dedikacijomis. Judas Leibas Gordonas (1831–1892). „Ahavat david u-mikhal“ (hebr. Dovydo ir Michalės meilė). Vilnius, Romų leidykla, 1856.

divre hajamim.jpg

Knygos, Matui Strašunui dovanotos jo bendraminčių švietėjų, literatų ir mokslininkų, su rankraštinėmis autorių dedikacijomis. Juozapas Eliezeris Epšteinas (1821–1885). „Divre ha-yamim le-malkhe rusiya“ (hebr. Rusijos istorija). Vilnius, Romų leidykla, 1872.

Knygos, Matui Strašunui dovanotos jo bendraminčių švietėjų, literatų ir mokslininkų, su rankraštinėmis autorių dedikacijomis. Chaimas Zeligas Slonimskis (1810–1904). „Toledot ha-shamayim“ (hebr. Astronomija). Varšuva, Avigdoro ben Joelio Lebensono spaustuvė, 1838.

Knygos, Matui Strašunui dovanotos jo bendraminčių švietėjų, literatų ir mokslininkų, su rankraštinėmis autorių dedikacijomis. Chaimas Zeligas Slonimskis (1810–1904). „Toledot ha-shamayim“ (hebr. Astronomija). Varšuva, Avigdoro ben Joelio Lebensono spaustuvė, 1838.

Knygos, Matui Strašunui dovanotos jo bendraminčių švietėjų, literatų ir mokslininkų, su rankraštinėmis autorių dedikacijomis. Vilniaus bendruomenės pamokslininko Zalmano Zeevo knyga „Tiferet moshe“ (hebr. „Mozės šlovė“). Varšuva, Natano Šriftgiserio spaustuvė, 1884, skirta Britanijos lordo, žydų filantropo Mozės Montefiore vizitui į Vilnių 1847 m., kurio liudininku buvo ir Matas Strašunas. Nors žinomas kaip ultraortodoksas ir Vilniaus švietėjų aršus oponentas, knygos autorius dedikacijoje išaukština M. Strašuną.

Marijampolės švietėjo, mokytojo Mozės Goldšteino padėkos laiškas Matui Strašunui, išspausdintas Goldšteino parengtame Pesacho šventės pasakojimo vertime į rusų kalbą. Vilnius, Romų leidykla, 1870.

mata lashem.jpg

Faivlo Šiperio knyga „Mate la-shem“ (hebr. „Dievo sostas“). Varšuva, Judo Lebensono spaustuvė, 1843. Su įklijuotu autoriaus laišku Matui Strašunui.

Webp.net-resizeimage (3) (1).jpg

Žydų mokslinių publikacijų draugijos „Mekitse nirdamim“ (hebr. Miegančiųjų žadintojai), įsteigtos 1864 m. Elke (dab. Lenkija), narių sąrašas. Jame – draugijos vadovybės narys Matas Strašunas. Elkas, Rudolfo Ziberto spaustuvė, 1868.

Mato Strašuno užrašų knygutė.

Mato Strašuno išsamios pastabos jam priklausiusioje Saliamono Levizono knygoje apie Izraelio žemės geografiją „Erets kedumim“ (hebr. „Protėvių žemė“, Vilnius, M. Romo ir Z. Nachimovičiaus spaustuvė, 1839).

M. Strašunas daug rašė Vilniaus žydų švietėjų periodiniams leidiniams, pavyzdžiui, Samuelio Juozapo Fino (1818-1890) ir Eliezerio Lipmano Hurvičiaus (1815-1852) leistam žurnalui „Pirkhe tsafon“ (hebr. Šiaurės gėlės). Pirmas žurnalo numeris su gausiomis rankraštinėmis M. Strašuno pastabomis. Vilnius, Romų leidykla, 1841.

M. Strašunas parašė įvadą pirmajam Lietuvos žydų istoriografiniam darbui – Samuelio Juozapo Fino monografijai hebrajų k. „Kiriya neemana“ (hebr. Ištikimas miestas). Asmeninio M. Strašuno egzemplioriuje daug jo rankraštinių pastabų. Vilnius, Romų leidykla, 1860.

Antras S. J. Fino monografijos hebrajų k. „Kiriya neemana“ (hebr. Ištikimas miestas) leidimas (Vilnius, Izaoko Funko leidykla, 1915 m.) M. Strašuno įvadas papildytas pagal jo rankraštinius užrašus.

Žydų bibliografo Sabatajaus Baso darbas „Sifte yeshenim“ (hebr. Senolių lūpomis). Amsterdamas, Dovydo Tartoso spaustuvė, 1680. Prie asmeninio egzemplioriaus Matas Strašunas pridėjo 44 puslapių papildymų, atspindinčių žydų knygos raidą po Baso mirties.

Matas Strašunas. „Matat-ya“ (hebr. Dievo dovana; aliuzija į autoriaus asmenvardį.) Šią knygą M. Strašuno sūnėnai Dovidas E. Strašunas ir Dovydas J. Strašunas parengė iš M. Strašuno rankraštinių komentarų klasikiniams žydų tekstams. Biografinį straipsnį parašė Šalomas Plodirmacheris. Vilnius, Romų leidykla, 1893.