-
Rugių lauke. Apie 1948 m.
TAIDA BALČIŪNIENĖGana neįprasta, kad Taida Balčiūnienė, viena iš mūsų vaikų iliustracijos klasikių, yra baigusi architektūros studijas ir tik vėliau, tarsi atsitiktinai, pasuko į iš pažiūros tolimą kūrybos sritį. Tačiau pasiliko joje ilgam. Baigusi studijas universitete, Taida dirbo „Žemprojekte“ architekte projektuotoja. Ištekėjo. Vienas po kito, kaip žirniukai, pasipylė vaikai. Kaip tik tuo metu jos draugė muzikologė Vida Krakauskaitė paprašė iliustruoti jos knygą „Jaunasis pianistas“. Ilgai Taida nesiryžo šiam žingsniui, bet, kai ėmėsi (tai įvyko 1959-aisiais), nuo knygų iliustravimo jau nesitraukė. Pasipylė užsakymai iš Valstybinės grožinės literatūros leidyklos (vėliau tapusios „Vaga“), „Vyturio“, „Šviesos“. Su pakartotiniais atskirų knygų leidimais susidarytų gera knygų rietuvė, o kur ekslibrisai, vaikams atvirukų komplektai…1
Viena vertus, T. Balčiūnienės vaikų knygų iliustracijos atspindėjo to meto sovietinės chruščiovinio, vėliau brežnevinio laikotarpio, vadinamosios socrealistinės, knygų iliustracijos bendrus bruožus, neretai su privaloma sovietine atributika, kitaip sakant, neišvengiamu ideologiniu antstatu. Kita vertus, dailininkės darbai iš kitų iliustratorių kūrybos išsiskyrė savitu braižu ir specifine logika. Visų pirma, architektės išsilavinimas iliustracijoms suteikė tarsi aiškios struktūros pagrindą. Antra, T. Balčiūnienės iliustracijose buvo kiek mažiau „grafinio“ prado, būdingo kolegėms ir kolegoms grafikams, kai pirmenybė teikiama formaliems kompoziciniams elementams ir stilizacijai (kartais netgi vaizdinio deformacijoms, artėjant prie XX a. pirmosios pusės avangardinėms ekspresionistinėms dailės kryptims būdingo plokštumos konstravimo).
>>
1http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/11/23/laikzmon_01.html
-
Apie 1949 m.
Dailininkės kūrybai iš dalies artimas animacijos principas, kiek perfrazuojant, galima sakyti – būdinga Walto Disney`aus animacijos estetika, žinoma, sovietiniame kontekste. Kitaip sakant, T. Balčiūnienė kaip knygų iliustratorė, atrado tarpinę vietą tarp sovietinio socrealizmo, sovietinės animacijos estetikos ir į modernizmą krypstančio knygų grafikos formalizmo. Tuometis ideologinis antstatas jaučiamas ikonografiniame dailininkės iliustracijų lygmenyje, taip pat tam tikrus vaizdinius elementus įterpiant „žurnalistiniu“ metodu, kai, pavyzdžiui, piešta iliustracija derinama su įsprausta Lenino skulptūros nuotrauka. Taip atsiranda koliažo logika, kita vertus, išlieka tarsi indiferentiškas santykis su oficialia ideologija, kai jos ikonografiniai elementai įvedami tarsi mechaniškai, tokie, kokie funkcionuoja žiniasklaidoje ar propagandiniame mene, niekaip nekeičiami ir neapmąstomi, o šalia jų komponuojamas jau pačios dailininkės sukurtas stilizuotas pieštinis naratyvas. Dailininkė tarsi atiduoda duoklę režimui, traktuodama jo atributus kaip neišvengiamą foną, kuriame skleidžiasi pačiai dailininkei (profesine prasme) įdomus pasaulis.
>>
-
Su dukra Taida Kulautuvoje. Apie 1952 m.
Formalistinis, pavadinkime jį modernistiniu, pradas reiškiasi savitoje, saikingoje piešinių stilizacijoje. Piešiniai, nors krypsta į siužeto pirmenybę, nėra realistiniai ar socrealistiniai tiesiogine žodžio prasme, kitaip sakant, ideologiškai pažodiniai.
Trečiasis, labai įdomus dailininkės iliustracijų, piešinių lygmuo – tarsi animacinė, pokadrinė kino logika ar vaizdinio struktūra. Iliustracijos atrodo tarsi sustabdyti animacinio filmuko kadrai, be to, iliustracijų veiksmas yra dinamiškas, veikėjai nėra statiški formalūs grafiniai elementai ar tiesiog siužetiniai simboliai, jie visada „pagauti“, „sustabdyti“ (fotografijos terminas) kokio nors veiksmo metu, tarsi apeliuoja į tam tikrą kontekstą, erdvėlaikį, pasakojimą, prasidėjusį prieš tai, lyg trumpam sustabdytą dabar ir, tikėtina, besitęsiantį ateityje.
Kitaip sakant, tai nėra abstrakti, formaliai eksperimentinė kompozicija, kaip, pvz., Birutės Žilytės ar Algirdo Steponavičiaus iliustracijose, taip pat ne tiesmukas ideologinis iliustravimas. Tai kontekstinė situacija, tarsi animacinio filmo visų kadrų, siužetinės ir formalios logikos, koncentracija, kvintesencija – ne monumentali, didinga, slegianti ir didaktiška, o lengva, žaisminga ir, sakytume, natūrali.
Kęstutis Šapoka
-
Gamtoje. Apie 1948 m.
VAIKYSTĖ KNYGOSE
Į lietuvių knygų vaikams iliustruotojų gretas TAIDA BALČIŪNIENĖ (g.1925) aktyviai įsijungė XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje. Jos sukurtas paveikslėlių knygas vartė, skaitė ir džiaugėsi spalvingomis iliustracijomis kelios Lietuvos (ir ne tik) vaikų kartos. Ne viena knyga buvo vis leista pakartotinai. Žaismingai dailininkės iliustruotos abėcėlės padėjo mažyliams pažinti raides. Daugelis ir užaugę nepamiršo šių vaikystę primenančių knygų. Kur gi slypi jų patrauklumo priežastys?
Pirmiausia tai turbūt jų artumas vaikiškai pasaulėvokai. Tiek nesudėtingi tekstai, tiek ir iliustracijų realizmas daro jas gerai suprantamas mažiesiems, atitinka pažintinių knygų vaikams bruožus. Dailininkė sako visada norėjusi, kad jos piešiniuose vaikai atpažintų save. Pagrindiniai T. Balčiūnienės iliustracijų veikėjai vaikai dažniausiai vaizduojami gamtoje, apsupti naminių gyvūnėlių ar miško žvėrelių, iš vienos iliustracijos į kitą skrendančių paukščiukų. Dailininkė piešia būdingas vaikų užsiėmimų ir žaidimų scenas, tradicinius metų laikų vaizdelius.Tradicinis ir jos pamėgtas realistinis vaiko paveikslas, nuo seno plėtojamas ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų kūryboje vaikams. Tai guvūs ir judrūs mažyliai, kurių figūrėlių proporcijose išryškintos kiek padidintos plačiaskruostės galvutės.
>>
-
Trakuose. Apie 1950 m.
Regis, tai vienas į kitą labai panašūs vaikai apvaliomis akutėmis, tačiau įdėmiau į juos pažvelgę matome, kad įvairi jų veido išraiška rodo vis kitokią nuotaiką, džiugius išgyvenimus ar nusiminimą, nuostabą ar išgąstį. Vyrauja, žinoma, šypsenos. Meiliai nuteikia ir iliustruotojos daugiau ar mažiau personifikuoti gyvūnai. Jie kartais primena viso pasaulio vaikų labai mėgstamus Walto Disney'aus animacinių filmų veikėjus, tačiau nepraranda T. Balčiūnienės stiliaus bruožų.
Ji yra iliustravusi Mato Grigonio, Prano Mašioto, Kazio Binkio, Kazio Jakubėno, Kosto Kubilinsko, Vinco Giedros, Aldonos Puišytės ir kitų autorių knygutes vaikams. Įdomi viena paskutiniųjų jos iliustruota knyga Juozo Tumo-Vaižganto „Laiškas Eglutei“ (2007), kuriai dailininkė panaudojo priešmirtinį Vaižganto laišką sesers Severijos anūkei Eglei Klimaitei. Su Vaižgantu dailininkės šeimą siejo bičiuliška kaimynystė gyvenant Kaune.
Ji yra iliustravusi Mato Grigonio, Prano Mašioto, Kazio Binkio, Kazio Jakubėno, Kosto Kubilinsko, Vinco Giedros, Aldonos Puišytės ir kitų autorių knygutes vaikams. Įdomi viena paskutiniųjų jos iliustruota knyga Juozo Tumo-Vaižganto „Laiškas Eglutei“ (2007), kuriai dailininkė panaudojo priešmirtinį Vaižganto laišką sesers Severijos anūkei Eglei Klimaitei. Su Vaižgantu dailininkės šeimą siejo bičiuliška kaimynystė gyvenant Kaune.
T. Balčiūnienė daugiausia iliustravo vaikams skirtų lietuvių tautosakos tekstų – dainelių, eiliuotų liaudies žaidimų, žaidinimų, skaičiuočių, greitakalbių. Liaudiška, giedra tų tekstų dvasia veikė ir dailininkės stilių.
>>
-
Trakuose. Apie 1950 m.
Dažnoje knygutėje yra įdėtos dainelių natos, taip pat trumpi sudarytojų tautosakininkų paaiškinimai apie tą ar kitą žanrą. Ypač didelio pasisekimo sulaukė T. Balčiūnienės iliustruota liaudies dainelių „Bėgs pelytė vandenėlio“ knygutė (1966) – jos išleisti net 7 lietuviški leidimai, 3 rusiški, po 1 anglų ir slovakų kalbomis. Naujai ryškiomis spalvomis nušvito padidintu formatu ir kietais viršeliais 2011 m. leidyklos „Alma littera“ išleistas pakartotinis šių dainelių leidimas. Be gamtos pasaulio, čia netrūksta ir etnografinių lietuviško kaimo buities motyvų. Jie vyrauja ir K. Kubilinsko liaudišku stiliumi sueiliuotų eilėraštukų knygutėje „Darbininkai: ratelis žaidimas“ (1964). Ne vienoje T. Balčiūnienės iliustracijoje vaizduojami piemenėliai su banda. Lietuvių knygų vaikams paveikslėliuose piemenukas ilgainiui tapo ikonografiniu kaimo vaiko įvaizdžiu. Idiliški gėlėtoje pievoje dūdele grojančių piemenėlių paveikslai itin ryškina vaiko ir jį supančios gamtos sąsajas.
T. Balčiūnienės iliustracijas ženklina šiltas emocinis santykis su mažaisiais skaitytojais ar žiūrovais, nuoširdus noras pažindinti juos su supančiu pasauliu, puoselėti meilę gamtai, darbui, šeimai. Išauginusi devynetą vaikų, dailininkė iš asmeninės patirties gerai žino jų poreikius įvairiais amžiaus tarpsniais. Tuos pačius vertybinius idealus ji diegė ir savo vaikams. Vyriausioji jos duktė Taida Balčiūnaitė – irgi menininkė, jautriai iliustruoja vaikų ir poezijos knygas. Vaikaitė Sigutė Chlebinskaitė garsėja ne tik kaip puiki knygos meno kūrėja. Ji įgyvendina įkvėptus edukacinius projektus, kviečia vaikus į turtingą knygų lobyną, ugdo estetinius jausmus.
Ingrida Korsakaitė
-
Soviet Lithuanian children's book illustration : [Bologna Children's Book Fair 2011 catalogue]. [Vilnius] : International Cultural Programme Centre, 173, [1] p. : iliustr.
Hierarchizuotoje sovietų dailės struktūroje vaikų knygų iliustracija buvo laikoma antrarūše menine veikla. Šioje srityje dirbę dailininkai tenkinosi kuklia vieta sovietų kultūros panteone, negalėjo tikėtis tokio valdžios ir visuomenės dėmesio, kaip didžiųjų monumentų arba paveikslų kūrėjai. Užtat jie turėjo geresnes negu kiti kolegos sąlygas eksperimentuoti. (…) Vaikų knygų iliustracijose kaip veidrodyje atsispindi daugybė sovietinio gyvenimo momentų. Knygų ir jų paveikslėlių turinys atskleidžia, kaip buvo diegiami sovietinio gyvenimo idealai ir vertybės; kartu rodo, kokią alternatyvą turėjo mažieji skaitytojai, galėję skaityti į lietuvių kalbą išverstą pasaulio vaikų literatūros klasiką arba vietinių autorių parašytas paskaitėles apie kiškių, grybų ir nykštukų gyvenimą. Vaikų knygų iliustracijos - kasdienybės atspindys, užfiksavęs vaikų ir suaugusių drabužių madas, išvaizdos stilių, įpročius ir kasdieninius ritualus, pramogas ir šventes, gamtos ir urbanistikos permainas. Tai įdomu visiems.
Giedrė Jankevičiūtė
Iš: Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijos. Vilnius, 2011.
-
Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijos : [2011 m. Bolonijos vaikų knygų mugės katalogo priedas]. [Vilnius : Tarptautinių kultūros programų centras, 2011]. 31, [1] p. : iliustr.
Ištraukus iš saugyklų sovietmetį reprezentuojančias iliustruotas vaikų knygas išaiškėjo, kad šis laikotarpis nėra visiškai toks, kaip manėme išryškindami tamsias spalvas, arba – atvirkščiai – sureikšmindami meninius eksperimentus ir jų poveikį. Pasirodė, kad niūriais, sovietine ideologija persmelktais Stalino valdymo metais būta ir tikro džiaugsmo, tikro grožio, greta politikos ir ideologijos kažkokiu būdu sugebėta rasti vietos pasakai, spalvai, stebuklui. Chruščiovo atlydžio epocha anaiptol nebuvo perdėm moderni, kaip dabar dažnai mėginama pateikti, nes nepaisant simpatiškų, šiandien su šypsena sumišusią nuostabą keliančių technologinių utopijų, įvilktų į daugiau ar mažiau modernią formą, ši epocha nesuformavo kritinės masės, kuri būtų padėjusi išjudinti nualintą ekonomiką ir unifikuotą, iš esmės skurdų sovietinį gyvenimą. Dėl to net kūrybingiausioms asmenybėms buvo labai sunku atsispirti vėlesnių – Brežnevo – laikų stinguliui.
Kai kurie tos epochos menininkai šiandien save vadina „našlaičiais“, skųsdamiesi, kad jie neturėjo iš ko mokytis, nežinojo kuo sekti, prarado kam oponuoti, nes net ir socrealizmo samprata apie 1980 m. neteko ankstesnių griežtų orientyrų ir normatyvinio pobūdžio, o Vakarai neatsivėrė. Devinto dešimtmečio dailės, tarp jų ir vaikų knygų iliustracijų, pavyzdžiai liudija, kad ribojama ir spaudžiama kultūra ilgainiui praranda gyvybingumą, potenciją, jėgą. Kita vertus, ji rodo, kad stipriausius talentus tokios sąlygos visgi priverčia dar labiau sutelkti jėgas ir ypač aktyviai ieškoti kultūrinio maisto, kūrybos gyvybingumą užtikrinančių šaltinių.
Giedrė Jankevičiūtė
Iš: Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijos. Vilnius, 2011.
-
Iliustracija J. Varno knygelei "Aš nenoriu kariauti". Vilnius : Vaga, 1964.
Skaitykite menininkų prisiminimus apie sovietinės vaikystės knygas iš: Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijos. Vilnius, 2011.
-
Lietuvių vaikų knygų iliustruotojai : biobibliografinis žodynas. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2009. 558, [1] p.
Dailininkės iliustruotų knygų sąrašas iš: Lietuvių vaikų knygų iliustruotojai : biobibliografinis žodynas. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2009.
