Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija

Po 1969 metų pabaigoje įvykusio visuotinio LRD narių balsavimo draugijos valdyba iš Čikagos persikėlė į Niujorką. Į valdybą išrinkti: Leonardas Andriekus, Paulius Jurkus, Jurgis Jankus, Algirdas Landsbergis ir Nijolė Mazalaitė. Jai vadovauti sutiko poetas kun. L. Andriekus. J. Jankus, naujoje valdyboje ėjęs iždininko pareigas, rašė L. Andriekui: „Labai gerai, kad pasiėmei pirmininko naštą ant savo ir taip jau apkrautų pečių. Mano mintis buvo tokia, kad daug keliauji savo darbų vedamas, daug žmonių sutinki, tai viena kita proga ir rašytojų draugijos reikalus greičiau ir lengviau spręsti asmeniškai sutikus, negu laiškais <...>“ (Iš J. Jankaus laiško L. Andriekui, 1970 m. kovo 18 d.).

Naujoji valdyba savo veiklos tikslus ir uždavinius įvardijo pirmajame 1970 metų gegužės 28 dieną išėjusiame LRD biuletenyje Pranešimai. Vienas iš svarbiausių valdybos užsibrėžtų tikslų – siekti stiprėjančio, literatūriniu pagrindu paremto ryšio su tėvynėje gyvenančiais rašytojais – sulaukė tiek viešos, tiek ir privačios reakcijos bei kritikos. Kone iškart po biuletenio pasirodymo L. Andriekui parašiusi J. L. Vaičiūnienė-Augustaitytė kritikavo LRD dėl „ryšių stiprinimo“ su tėvyne, arba, pasak laiško autorės, Sovietų Sąjunga. L. Andriekus aštrią kritiką atrėmė 1970 metų liepos 14 dienos laiške, kuriame jis trumpai ir korektiškai atsako į visus keturis laiško autorės išskirtus punktus.

Perėmęs vadovavimą, L. Andriekus paprašė senojo LRD pirmininko A. Barono susipažinti su draugijos įstatais ir statutu. Naujasis pirmininkas jautė pareigą ne tik geriau susipažinti su organizacijos vidaus tvarka, bet ir ją peržiūrėti ir, jei reikia, „pritaikyti tremčiai“. Peržiūrėti ir sutvarkyti LRD įstatai buvo išleisti atskiru leidiniu Lietuvių Rašytojų Draugija 1972 (red. L. Andriekus). 16 puslapių leidinyje pateikta trumpa LRD istorija, įstatai ir nuostatai Literatūros premijai skirti. Jo gale pateiktas ir LRD narių sąrašas, kurį sudaro per 80 pavardžių.

Naujam pirmininkui rūpėjo ne tik išlaikyti narių skaičių, bet ir jį gausinti. Todėl jis ėmėsi iniciatyvos į LRD pakviesti stoti jaunosios kartos rašytojus bei kritikus: Juliją Švabaitę (Gylienę), Mariją Saulaitytę, Liūnę Sutemą, Iloną Gražytę (Maziliauskienę), Eglę Juodvalkę, Vitaliją Bogutaitę, Kęstutį Keblį, Rimvydą Šilbajorį. L. Andriekaus kvietimo prisijungti prie LRD sulaukė ir Algirdas Titas Antanaitis, tuo metu dar neišleidęs nė vienos knygos ir, pasak jo paties, „rašytoju nesijautęs“. Be to, L. Andriekus ėmėsi iniciatyvos į draugiją susigrąžinti dėl vienokių ar kitokių priežasčių iš jos anksčiau pasitraukusius rašytojus, kaip antai Petronėlę Orintaitę ir Marių Katiliškį. 1979 metais LRD pirmininkas kvietimą prisijungti prie draugijos išsiuntė ir 1977 metais į JAV emigravusiam rašytojui Tomui Venclovai.

L. Andriekaus vadovaujama LRD valdyba pabandė suformuluoti ir „Autoriaus teisių taisykles“, prisiimdama autorinių teisių tvirtintojo ir registruotojo vaidmenį.

1972 m. pasirodė dar A. Barono kadencijos metu Stasio Santvaro pradėta rengti Fausto Kiršos knyga Palikimas, į kurią pateko iki poeto mirties niekur nepaskelbti kūriniai ir tekstai. Įvadinį žodį knygai parašė LRD pirmininkas L. Andriekus.

Kaip ir jo pirmtakas, L. Andriekus rėmė draugijos bendradarbiavimą su kitų tautų rašytojais bei pasaulinėmis rašytojų organizacijomis, tokiomis kaip PEN klubas. L. Andriekaus vadovavimo metu už bendradarbiavimą su kitataučiais buvo atsakingas vicepirmininko pareigas valdyboje ėjęs rašytojas Algirdas Landsbergis. 1975 metais jis parengė LRD laišką 1970-ųjų Nobelio premijos laureatui Aleksandrui I. Solženicynui, kuriame rašytojui dėkojama už lietuvių tautos palaikymą ir nerusiškų tautų Sovietų Sąjungoje teisės pačioms apspręsti savo likimą rėmimą.

L. Andriekaus vadovaujama LRD ryšių stiprinimą su tėvynėje gyvenusiais rašytojais ne tik deklaravo, bet ir taikė praktikoje. Šilto LRD priėmimo sulaukė 1977 metais Amerikoje viešėjęs rašytojas Icchokas Meras, į Izraelį emigravęs 1972 m.

L. Andriekus LRD pirmininko pareigose išbuvo 10 metų. Šias pareigas pradėjęs eiti 1970 metų pradžioje, pirmininkavimą Bernardui Brazdžioniui jis perleido 1980 metais.

Garso įrašas: Leonardo Andriekaus sveikinimas Čikagos „Poezijos dienų“ dalyviams, 1977 m. Sveikinimą skaito Kazys Bradūnas: https://soundcloud.com/lituanika/leonardo-andriekaus-sveikinimas-cikagos-poezijos-dienu-dalyviams