Kazys Grinius – gydytojas, švietėjas, Ministras Pirmininkas ir Prezidentas

Temos

Apie Kazį Grinių knygose, enciklopedijose, tęstiniuose leidiniuose ir periodinėje spaudoje.

Parodos logotipas.

Literatūra apie K. Grinių.

Skaityti >> PDF

Bibliografijos sąrašas parengtas pagal:
Kazys Grinius: biobibliografija / parengė R. Grušnienė, redagavo V. Račkauskaitė, R. Mažeikienė // LNB Informacijos centro naujienos [Elektroninis išteklius]. 2015, nr. 5 (121).

Dr. K. Griniaus jubilėjinis Varpas: straipsnių rinkinys.

Šio leidinio įžanginėje dalyje rašoma:
1926 metų „Varpo“ rinkinys pašvenčiamas Dr-o K. Griniaus veikimui paminėti. Ne dovanai. D-ras – tai vienas, jei ne vienintelis, senesnės kartos žmogus, kuris ištisus 35 metus tose pačiose varpininkų pozicijose pirmosiose eilėse išstovėho ir niekuomet nė valandėlę nebuvo iš jų pasitraukęs. <...>.

Straipsnių rinkinyje pateikiama K. Griniaus tekstų, o taip pat straipsnių, apžvelgiančių jo biografiją ir profesinę veiklą.

Visus straipsnius, publikuotus šiame leidinyje, skaitykite čia >> http://www.epaveldas.lt

Respublikos Prezidento dr. K. Griniaus sukaktuvės.

Dr. Kazys Grinius: gydytojas, visuomeninkas, 1866–1926.

Knygoje pateikiama K. Griniaus biografijos duomenų, jo medicinos raštų, kalbų Seime sveikatos reikalais sąrašas.

Keletas knygos fragmentų:
Skaityti >> PDF

Griniai.

Skaityti >> PDF
Sūduvos sūnus Dr. K. Grinius III Lietuvos Prezidentas, 1866–1950.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius, 1866–1950: [bukletas, skirtas Prezidento perlaidojimui Lietuvos žemėje].

Kazys Grinius: Ministras pirmininkas ir prezidentas.

Kazys Grinius.

Tai išsami studija apie Lietuvos Respublikos prezidentą K. Grinių, jo gyvenimą ir politinę veiklą. Knygoje gausu nuotraukų ir istorinių dokumentų, liudijančių Lietuvos visuomenės kovą dėl savo valstybės nepriklausomybės.

Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime, 1926–1940: valstiečiai liaudininkai autoritarizmo laikotarpiu: monografija.

Monografijoje analizuojama Lietuvos Respublikos prezidento K. Griniaus ir jo bendražygių M. Sleževičiaus, F. Bortkevičienės, J. Staugaičio, Z. Toliušio, J. Kardelio, B. Žygelio, J. Paleckio ir kitų valstiečių liaudininkų veikla Lietuvos politiniame gyvenime 1926–1940 m. Medžiaga apima beveik keturiolikos metų laikotarpį – nuo 1926-ųjų gruodį įvykdyto valstybės perversmo, kai buvo nuverstas teisėtas šalies prezidentas K. Grinius, iki Lietuvos okupacijos 1940 m. birželį. K. Grinius ir jo artimiausi bendražygiai buvo Valstiečių liaudininkų partijos lyderiai, todėl apžvelgta ir Lietuvos politinė situacija, pateikta kritiška opozicinių partijų, pirmiausia valstiečių liaudininkų, padėtis autoritariniu laikotarpiu. Išsamiai analizuojami valstiečių liaudininkų vidaus reikalai: programinių nuostatų pokyčiai, centro komiteto, vadovaujamo Kazio Griniaus ir Mykolo Sleževičiaus veikla, kartų konfliktas, jaunosios kartos suartėjimas su pogrindine Lietuvos komunistų partija. Knygos skyriuose nagrinėjama Kazio Grinius ir jo bendražygių autoritariniam valdymui opozicinė veikla 1926-ųjų pabaigoje–1938-ųjų kovą, valstiečių liaudininkų santykiai su kitomis partijomis, tolesnė partijos veikla tariamai koalicinėje Lietuvos vyriausybėje iki pat 1940 m. birželio. Knygos pabaigoje pateikiamas šaltinių ir literatūros sąrašas, asmenvardžių rodyklė, santrauka anglų kalba, priedai – iki šiol niekur neskelbti dokumentai. Leidinys iliustruotas nuotraukomis, karikatūromis, plakatais.

Nuo Kazio Griniaus iki Antano Smetonos: valdžios ir opozicijos santykiai Lietuvoje 1926–1940 metais: monografija.

Monografijoje analizuojamas vienas iš radikaliausių lūžių nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) politiniame gyvenime – 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmas, kai parlamentinę demokratiją pakeitė autoritarinis prezidento A. Smetonos valdymas. Nuodugniai aptariamos valdžios ir opozicinių partijų politinių santykių peripetijos iki ir po III Seimo rinkimų, sunkus koalicijos formavimas ir vyriausybės sudarymas kairiosioms jėgoms (LVLS ir LSDP) tuos rinkimus laimėjus.

Svarbiausi ir sudėtingiausi klausimai, į kuriuos stengiasi atsakyti knygos autoriai, – kodėl 1926 m. jauna Lietuvos demokratija atsidūrė krizės situacijoje, kaip opozicinės kairiajai vyriausybei jėgos inspiravo valstybės perversmą, kas buvo jo vykdytojai, kokios šio perversmo pasekmės valstybės vidaus gyvenimui, o galiausiai – kaip šį perversmą pavyko legalizuoti tarptautinės politikos arenoje.

Nors tik pusmetį trukęs K. Griniaus prezidentinis laikotarpis laikomas vienu iš demokratiškiausių nepriklausomoje Lietuvoje, ne mažiau įspūdingas fenomenas yra tai, kad nedemokratiniu keliu atėjusiam į valdžią A. Smetonai ir tautininkams pavyko ją išlaikyti daugiau nei dešimtmetį.

Lietuvos albumas.

Lietuvos universitetas, 1922.II.16 – 1927.II.16: pirmųjų penkerių veikimo metų apyskaita.

Lietuvos universiteto garbės daktarai: [sąraše K. Grinius – 1926 12 11 pripažintas medicinos garbės daktaru]. p. 30.

„Varpas“ ir varpininkai.

Bagdonas J. Iš varpininkų veiklos: [apie K. Grinių ir kt.]. p. 175–215.

Lietuvių enciklopedija: T. 7.

Kazys Grinius. p. 508–510.

Nepriklausomą Lietuvą statant: atsiminimai.

[Grinius, Kazys]. p. 432.

Raštai: straipsniai, atsiminimai.

Liūdžius J. Susitikimas su dr. K. Grinium. p. 232–234.

Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla.

[Grinius, Kazys]. p. 711.

Klasės ir politinės partijos Lietuvoje 1919–1926 metais.

[Grinius, Kazys]. p. 228.

Valstybininkas politikos sūkuriuose: prelatas Mykolas Krupavičius, 1885–1970: biografinė apybraiža: amžininkų atsiminimai, dokumentai, laiškai.

„Savitarpinės Pagalbos“ pareiškimas: [pareiškimas Generaliniam komisarui Kaune dėl K. Griniaus, M. Krupavičiaus ir J. Aleksos ištrėmimo už 1942 m. memorandumą]. p. 222.

Laiko balsai: lietuvių literatūrinė spauda 1918–1923 metais.

[Grinius, Kazys]. p. 48, 86.

Juozas Olinardas Penčyla. Karikatūristas: parodos katalogas.

Penčyla J. O. Buvęs prezidentas K. Grinius: [šaržas]. p. 13.

Lietuvos Respublikos vadovai 1918–1940 m.: (priedas prie fotografuoto komplekto).

Stašaitis S. Kazys Grinius: [biografija]. p. 7–9.

111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų : enciklopedinis žinynas.

Banevičius A. VI ministrų kabinetas: (1920.VI.19–1922.II.2): [sąrašas]; Kazys Grinius: (1866–1950): [biografija]. p. 17; 62–63.

Baltijos Valstybių mokslų istorijos fragmentai. D. 1.

Petronytė A. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicines fakulteto garbės daktarai: pranešimo tezės: [apie K. Grinių ir kt]. p. 36.

Lietuvos pašto ženklai: pašto ženklų katalogas.

Varnas A. „De jure“ laida: 1922 metų rugsėjo 27 diena: [K. Griniui skirtas pašto ženklas, 5 auksinai]. p. 65.

Lietuvos Respublikos prezidentai.

Eidintas A. Jaunosios Kazio Griniaus dienos; K. Grinius valstiečių liaudininkų partijoje; Epilogas: [apie Lietuvos prezidentus A. Smetoną, A. Stulginskį ir K. Grinių]. p. 77–82; 82–86; 180–183.

Tikėjimo, išminties ir taikos dvasia: religinių straipsnių rinkinys.

Bagdanavičius V. Teisingumas (Rom. 6, 19–23): [apie K. Grinių ir kt.]. p. 152–156.

Nepriklausomos Lietuvos istorija, 1918–1940.

[Grinius, Kazys]. p. 266.

Senoji Marijampolės gimnazija.

[Grinius, Kazys]. p. 204.

Vinco Kudirkos bendražygiai: [apybraižos].

Būtėnas J. Kazys Grinius: [apybraiža]. p. 63–69.

Aleksandras Stulginskis: Lietuvos prezidentas – Gulago kalinys.

[Grinius, Kazys]. p. 352.

Didysis X Lietuvos užsienio politikoje: 1926 metų Lietuvos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutarties sudarymo analizė.

[Grinius, Kazys]. p. 389.

Lietuvos nepriklausomybės sutemos (1938–1940): atsiminimai ir dokumentai. 2-asis patais. leid.

[Grinius, Kazys]. p. 474.

Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918–1940).

Butkus Z. Dr. Kazys Grinius. p. 215–259.

Lietuvos Respublikos prezidentai.

Ilgūnas G. Kazys Grinius. Prie ištakų; Gydytojas ir varpininkas; Demokratinės Lietuvos valstybės kūrėjas; Prezidentas. Neramios dienos; Priverstinis susitaikymas; Išlikti piliečiu. p. 267–336.

Lietuvos sienų raida. T. 2.

Liekis A. Kazys Grinius. p. 474–483.

Likimo vardas – Lietuva: apie laiką, įvykius, žmones.

[Grinius, Kazys]. p. 40–41.

Mūsų gydytojai: žinynas.

Grinius Kazys: [biografija]. p. 93–94.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas 1917–1922 m.: paroda 1998 02 14 – 1998 06 29: [paroda skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 80-mečiui].

[Grinius, Kazys]. p. 127, 134.

Šimtas knygnešių: knygnešių sienelės vardai.

Kazys Grinius: [biografija]. p. 51.

Asmenybės istorijos pamokose.

Morozovienė R. Kazys Grinius: 1866–1950 m. p. 230–232.

Apie žmones ir laiką.

Trumpa V. Dr. Kazys Grinius ir tautinis atgimimas. p. 68–73.

Už nuopelnus Lietuvai. D. 1: 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos ordinai ir medaliai

[Grinius, Kazys]. p. 192, 227, 311.

Atverkite man širdį.

Įamžintas Prezidento atminimas: [pokalbis su Marijampolės Lietuvos prezidento dr. K. Griniaus memorialinio muziejaus direktoriumi V. Griniumi] / kalbėjosi – A. Stanaitis. p. 87–90.

Linksmos istorijos apie įžymius Lietuvos žmones.

Pokalbis su gubernatoriumi: [perpasakojama K. Griniaus papasakota istorija apie publicistą, etnografą Mikalojų Katkų caro valdžios kalėjime]. p. 176–178.

Šakių krašto knygnešiai.

Grinius (Grinevičius) Kazys, Vinco: [apie K. Griniaus biografiją]. p. 37–38.

Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka. Raštai. Kn. 2: publicistika, recenzijos, iš gyvenimo kronikos ir laiškų.

Basanavičius J. Kaziui Griniui: [laiškas]. p. 259.

Po Lietuvą. 3-iasis papild. ir atnauj. leid.

Lietuvos prezidentas Kazys Grinius; Paminklas prezidentui Kaziui Griniui (skulpt. K. Balčiūnas); Stogastulpis Lietuvos prezidentui Kaziui Griniui jo vardo gimnazijos kieme: [fotografijos]. p. 182; 190; 191.

Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 7.

Grinius, Kazys. p. 179–180.

Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas.

Ilgūnas G. Grinius Kazys: (1920 05 15–1922 11 13). p. 161–164.

Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas.

Ilgūnas G. Grinius Kazys: I, II ir III Seimų narys (1922 11 13–1923 03 13; 1923 06 05–1926 06 02; 1926 06 02–1926 06 09). p. 274–278.

Tarpukario Lietuva.

[Grinius, Kazys]. p. 162.

Rygiškiečiai – mokslo, meno ir kultūros veikėjai.

Peckus V. Kazys Grinius: [biografija]. p. 71–73.

Skleidę draustą lietuviškąjį žodį: Juozas Čepulis, Vincentas Lingvevičius, Antanas Povylius.

Čepulis J. Šviesuoliai apie šviesuolius: [apie K. Grinių ir kt.]. p. 29–30.

100 iškiliausių Lietuvos žmonių.

Kazys Grinius: Lietuvos prezidentas (trečiasis), lietuvių tautinio judėjimo veikėjas. p. 102–103.

Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje.

Kairiūkštytė N. Grinius Kazys: 1866 12 17–1950 06 04: gydytojas, visuomenės, valstybės veikėjas, spaudos darbuotojas: [apie K. Griniaus biografiją]. p. 101–105.

Lietuva: enciklopedija. T. 2: biografijos: A–I.

Kazys Grinius. p. 717–718.

Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai. T. 1: Lenkų skriaudų lietuviams istorija (iki 1921 m.).

[Grinius, Kazys]. p. 488.

Lietuviškųjų slapyvardžių aiškinamasis žodynas.

Mačiulis J. Grinius Kazys (1866–1950): [K. Griniaus slapyvardžiai]. p. 182–183.

Vilniaus atminimo knyga.

Čaplinskas A. Grinius Kazys (1866 12 17–1950 06 04): Lietuvos prezidentas. p. 139.

Antanas Smetona ir jo aplinka. 2-asis patais. leid.

[Grinius, Kazys]. p. 505.

Atminties ženklai gydytojams.

Kazys Grinius. p. 47–50.

Knygoje atsispindi visa medikų istorija. Straipsniuose minimi gydytojai Ipolitas Jundzilas, Vincas Kudirka, Kazys Grinius, Rokas Šliūpas, Petras Avižonis, Jonas Šliūpas, Dominykas Bukontas, Vincas Pietaris, Jonas Basanavičius.