-
Prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus interjeras.
Lietuvos Prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus vyr. fondų saugotojo Tomo Kukausko straipsnis „Lietuvos Prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus“.
Skaityti >> PDF -
K. Griniaus tardymo byla (po restauracijos). Marijampolė, 1911 m. gruodžio 13/25 d.
Pastaba: bylos pirmas puslapis rastas pastate, kuriame įsikūręs muziejus, vykdant pastato restauravimo darbus, kuomet buvo ardoma palėpė. Direktorius susidomėjo radiniu ir betyrinėdamas aptiko užrašyta „Grynevič“. Tapo aišku, kad radinys bus susijęs arba su K. Griniumi tiesiogiai arba su jo šeima ar gimine. Po restauracijos paaiškėjo, kad tai 1911 m. tardymo byla.
Trumpa bylos istorija: 1911 m. lapkričo 13 d. K. Grinius buvo suimtas už caro įžeidimą ir išvežė į Kalvarijos kalėjimą. Įrodyti K. Griniaus kaltės nepavyko, o 1911 m. gruodžio 12 d. K. Grinius buvo perduotas Suvalkų gubernatoriaus žinion. Gruodžio 13 d. žmona Joana kreipėsi į gubernatorių su prašymu dėl pablogėjusios sveikatos paleisti K. Grinių iš kalėjimo. 1912 m. gruodžio 22 d. K. Grinius buvo paleistas iš kalėjimo, o gruodžio 25 d. – byla nutraukta. -
Inžinieriaus Petro Vileišio laidotuvės. Kaunas, 1926 m. birželio 16 d.
Ketvirtas iš dešinės – K. Grinius.
-
Nepriklausomos Lietuvos Kauno savivaldybės darbuotojai.
I eilėje ketvirtas iš dešinės – K. Grinius.
-
Sveikatos centrų tarnautojų suvažiavimas. 1936 m. birželio 27 d.
II eilėje trečias iš kairės – K. Grinius.
Antroje pusėje pieštuku darytas prierašas: „Suvažiavimas vyko Kauno „Raudonajame kryžiuje“ ligoninėje.“ -
Dr. K. Griniaus vardo sanatorijos Panemunėje atidarymas. 1936 m. birželio 30 d.
I eilėje antras iš kairės – K. Grinius.
Antroje pusėje darytas prierašas pieštuku: „Antra iš dešinės I eilėje yra sanatorijos darbuotoja Jadvyga Šileikaitė, gyd. Leono Bielskaus žmonos sesuo. Šileikaitė dirbo draugijoje „Kova su džiova“, vėliau „Medicinos“ redakcijoje. Vokiečių okupacijos metais, siuntinėdama žurnalą į provinciją, įdėdavo slapta leidžiamus laikraštėlius.“ -
Lietuvos Mokslų Akademijos ekspedicijos darbai prie Kybartų. Ieškoma prezidento dr. K. Griniaus archyvo. 1957 m.
Antroje pusėje užrašas: „Lietuvos Mokslų Akademijos darbai prie Kybartų: ieškoma prezidento dr. Kazio Griniaus paliktų veiklos dokumentų. Vadovauja Ivaškevičius.“
-
Dr. K. Griniaus užkastos dėžės liekanos. 1957 m.
Antroje pusėje užrašas: „Dr. Kazio Griniaus palikta ir užkasta dėžė surasta.“
Pastaba: deja, dokumentų liekanos buvo smarkiai sunykę, tad jų išsaugoti nepavyko. -
Dr. Kazio Griniaus paminklui Lietuvių tautinėse kapinėse statyti komiteto nariai prie K. Griniaus biusto. Čikaga, 1994 m.
Pirmas iš kairės – skulptorius Romojus Mozoliauskas.
-
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus, įsteigto apdovanoti žmonėms už ypatingą pasižymėjimą gelbėjant žūvantį žmogų, liudijimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Kazys Grinius (Po mirties). Vilnius, 1993 m. rugsėjo 20 d.
Šiuo kryžiumi bei liudijimu apdovanota ir K. Griniaus žmona. Griniai šį apdovanojimą gavo už asmenų iš holokausto gelbėjimą. 2015 m., besiremiant Dmitrijaus Gelperno (1914–1998) liudijimu Kristinai ir Kaziui Griniams suteikti Pasaulio Tautų Teisuolių vardai.
-
K. Griniaus portretas. 1926 m.
1998 m. šį portretą muziejui padovanojo Kauno Techbnologijos universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja N. Lietuvininkaitė.
-
K. Griniaus raštų (Atsiminimai ir mintys) fragmentas. Rankraščio kopija.
Pateikta II, III, IV tomų atskiri fragmentai, kuriuose matosi, kaip ir ant kokių dokumentų pokario sąlygomis rašė K. Grinius. Kaip matyti, taupydamas ir neturėdamas popieriaus, K. Grinius naudojo net įvairiausius blankus.
