-
Vaikai pievoje. 1920. Popierius, kartonas, pastelė.
- „Nors kuo nuoširdžiausiai noriu tapyti visa kitaip, stovėdama priešais natūrą, negaliu vaizduoti nieko kitą, išskyrus tai, ką matau, nes visuomet susiduriu su kerinčiu jos grožiu“.
- S. Romerienė
- Iš: Širkaitė, J. Dailininkė Sofija Romerienė : (Zofia Romer, 1885-1972) . Vilnius, 2005.
- „Nors kuo nuoširdžiausiai noriu tapyti visa kitaip, stovėdama priešais natūrą, negaliu vaizduoti nieko kitą, išskyrus tai, ką matau, nes visuomet susiduriu su kerinčiu jos grožiu“.
-
Kelmės dvaro vartai. 1926. Popierius, akvarelė
- „Tapymo po atviru dangum sezonas Lietuvoje būdavo gana trumpas. (…) Kartais važiuojant arkliais kaimynystėn, krisdavo mamai į akį koks nors vaizdas, kurį būtinai turėdavo nutapyti. (…) Pasitaikius progai, kuris nors iš mūsų veždavo ją vienkinkiu vežimaičiu į įsidėmėtą vietą. Paimdavo tuomet molbertą, pastelės ar akvarelės dėžes, medinį sudedamąjį staliuką, Įsimesdavo kartais šokolado ar vaisių, kad neskubintume jos, skųsdamiesi alkiu“.
- Dukters Sofijos prisiminimai. Iš:Širkaitė, J. Dailininkė Sofija Romerienė : (Zofia Romer, 1885-1972). Vilnius : Kultūros, 2005.
- „Tapymo po atviru dangum sezonas Lietuvoje būdavo gana trumpas. (…) Kartais važiuojant arkliais kaimynystėn, krisdavo mamai į akį koks nors vaizdas, kurį būtinai turėdavo nutapyti. (…) Pasitaikius progai, kuris nors iš mūsų veždavo ją vienkinkiu vežimaičiu į įsidėmėtą vietą. Paimdavo tuomet molbertą, pastelės ar akvarelės dėžes, medinį sudedamąjį staliuką, Įsimesdavo kartais šokolado ar vaisių, kad neskubintume jos, skųsdamiesi alkiu“.
-
Į rinkimus. 1941. Drobė, aliejus
- (Sovietų valdymo pradžioje) Sofija nusprendė dalyvauti įsikūrusios Meno reikalų valdybos paskelbtame konkurse “Geriausiems meno kūriniams darbo žmonių gyvenimo tematika”. Ta proga nutapė paveikslą “Į rinkimus”, kuriame pavaizdavo dvaro ūkvedį Tadą, nešantį raudoną vėliavą. Paveikslas tarsi turėjo deklaruoti dvaro lojalumą laikinai, kaip tuomet buvo manyta, sovietų valdžiai. Šioji “idėjinė” kompozicija pelnė konkurso žiuri simpatijas ir buvo apdovanota antrąja trijų tūkstančių rublių premija, pirmoji išvis nebuvo skirta, tačiau išvengti nacionalizacijos, o netrukus ir trėmino premija nepadėjo....
- Pagal: Širkaitė, J. Dailininkė Sofija Romerienė : (Zofia Romer, 1885-1972) Vilnius : Kultūros, 2005
- (Sovietų valdymo pradžioje) Sofija nusprendė dalyvauti įsikūrusios Meno reikalų valdybos paskelbtame konkurse “Geriausiems meno kūriniams darbo žmonių gyvenimo tematika”. Ta proga nutapė paveikslą “Į rinkimus”, kuriame pavaizdavo dvaro ūkvedį Tadą, nešantį raudoną vėliavą. Paveikslas tarsi turėjo deklaruoti dvaro lojalumą laikinai, kaip tuomet buvo manyta, sovietų valdžiai. Šioji “idėjinė” kompozicija pelnė konkurso žiuri simpatijas ir buvo apdovanota antrąja trijų tūkstančių rublių premija, pirmoji išvis nebuvo skirta, tačiau išvengti nacionalizacijos, o netrukus ir trėmino premija nepadėjo....
-
Baržoje. Deportacija. 1941. Popierius, pieštukas
- „Sunkiausia yra laukti to, kas turi įvykti. Pamenu, buvo taip, kai mus vežė – nustojome bijoti, nes tai jau įvyko. Tą patį jaučiau tomis dienomis, kai vyko mūšiai dėl Vilniaus – tai buvo kankynė. Atrodė, kad girdžiu visus šūvius, skrendančius į senuosius Vilniaus mūrus, į nuostabiąsias bažnyčias...“
- S. Romerienė
- Iš: Širkaitė, J. Dailininkė Sofija Romerienė : (Zofia Romer, 1885-1972) Vilnius, 2005.
- „Sunkiausia yra laukti to, kas turi įvykti. Pamenu, buvo taip, kai mus vežė – nustojome bijoti, nes tai jau įvyko. Tą patį jaučiau tomis dienomis, kai vyko mūšiai dėl Vilniaus – tai buvo kankynė. Atrodė, kad girdžiu visus šūvius, skrendančius į senuosius Vilniaus mūrus, į nuostabiąsias bažnyčias...“
-
Temzės užutekis. [ Apie 1948]. Drobė, aliejus
- „Kartais jaučiu, kad pernelyg daug valandų sukišu tapymui – ir visad tik to, kas egzistuoja aplinkui. Kaupiu medžiagą – tarsi gyvenčiau amžinai ir nesistengiu nieko iš to padaryti. Jeigu neišeinu kur nors tapyti, visad galvoju, kad esu tinginė ir vidinės disciplinos palaikymui prisiverčiu išeiti“.
- S. Romerienė
- Iš: Širkaitė, J. Dailininkė Sofija Romerienė : (Zofia Romer, 1885–1972). Vilnius, 2005.
- „Kartais jaučiu, kad pernelyg daug valandų sukišu tapymui – ir visad tik to, kas egzistuoja aplinkui. Kaupiu medžiagą – tarsi gyvenčiau amžinai ir nesistengiu nieko iš to padaryti. Jeigu neišeinu kur nors tapyti, visad galvoju, kad esu tinginė ir vidinės disciplinos palaikymui prisiverčiu išeiti“.
-
Medžiai Barnes Common parke. 1949. Akvatinta, sausa adata
- „Mano įkvėpimas – kaip tas vanduo, verdantis prikaistuvyje: pradeda judėti, iškyla burbulai, bet viršaus nepasiekia, kad išsilietų per kraštus“.
- S. Romerienė
- Iš: Širkaitė, J. Dailininkė Sofija Romerienė : (Zofia Romer, 1885-1972). Vilnius, Kultūros, 2005.
- „Mano įkvėpimas – kaip tas vanduo, verdantis prikaistuvyje: pradeda judėti, iškyla burbulai, bet viršaus nepasiekia, kad išsilietų per kraštus“.
-
Medžiai Dumbartone. 1959. Popierius, pastelė
- „Ir kam visa tai? Tapyti, visą laiką tapyti vien tik sau, nes niekam kitam to nereikia? Tapyti, kad vaikai paskui turėtų rūpestį, kur po mano mirties visa tai iškaišioti? Tačiau tapau. Tapau “už ačiū”, turėdama vilties, kad kada nors kas nors kam nors tai parodys ir galbūt kas nors iš to išeis“.
- S. Romerienė
- Iš : Širkaitė, J. Dailininkė Sofija Romerienė : (Zofia Romer, 1885–1972) . Vilnius, 2005.
- „Ir kam visa tai? Tapyti, visą laiką tapyti vien tik sau, nes niekam kitam to nereikia? Tapyti, kad vaikai paskui turėtų rūpestį, kur po mano mirties visa tai iškaišioti? Tačiau tapau. Tapau “už ačiū”, turėdama vilties, kad kada nors kas nors kam nors tai parodys ir galbūt kas nors iš to išeis“.
